Psichologas: lietuvių savijauta atitinka situaciją, kai su kirviu siautėja kaimynas
Psichologas Olegas Lapinas nurodo, kad dabartinis emocinis klimatas Lietuvoje, kai nerimaujama dėl šalies saugumo Rusijai aneksavus Krymą, yra suprantamas. Pasak jo, ypač nerimauja tie žmonės, kurie įpratę jaustis nesaugiai. „Dabartinis klimatas (emocinis klimatas – red.) yra atitinkamas situacijai, kada jūsų kaimynas su kirviu šūkauja, rėkia, girtauja, ir jūs žinote, kad jis tai daro savo ir galbūt kaimyninio buto rėmuose. Bet jūs esate kaimynas ir reaguojate nerimu. Tai suprantama. Ypač nerimu reaguoja žmonės, kurie įpranta jaustis nesaugiai – aukos“, - „Žinių radijo“ laidoje „Aktualioji valanda“ trečiadienį sakė O. Lapinas. Jis paaiškino, kad auka – tai psichologinė būsena, kurioje viskas, kas vyksta, priklauso ne nuo žmogaus. Pasak O. Lapino, tie žmonės, kuriems nebūdinga aukos pozicija, į situaciją reaguoja ramiau ir pragmatiškiau. „Jie (verslininkai – red.) gali pasakyti, kad pablogėjo situacija rinkoje. Kalba tokiu tonu, tarsi nesvarbu, būtų ar nebūtų karas. Jiems svarbu susitarti su partneriais. Taip yra dėl to, kad toks verslininkas žino, kad jis nėra auka, jis remiasi pačiu savimi. To resurso turėjimas ir neturėjimas padaro takoskyrą tarp žmonių, kurie paniškai bijo ir tų, kurie situaciją vertina blaiviai ir pragmatiškai“, - kalbėjo psichologas. Psichologo nuomone, „vertinant iš paukščio skrydžio“, baimės Lietuvoje ne visuomet yra pagrįstos. Rusija, pasak jo, nesuinteresuota globaliniu karu, o Lietuva nepateikė jai preteksto įsiveržti į teritoriją, ką esą padarė Ukrainos revoliucija. „Jeigu Lietuvoje vyktų revoliucija, jeigu dabar būtų Sausio 13-oji ir valdžioje būtų Putinas – taip, tikėtina, kad tada grupė rusakalbių draugų pasijustų persekiojami Lietuvos fašistų ir paprašytų savo brolio pagalbos. Bet dabar ne Sausio 13-oji, ir Lietuvoje nevyksta tokie procesai, kurie duotų pretekstą čia vežti kariuomenę. Todėl iš paukščio skrydžio žiūrint, tokio pavojaus nėra.“ Kita vertus, psichologas nurodo, kad vertinant žmonių emocijas iš buitinės pusės – jos yra pagrįstos. „Internete karts nuo karto pasirodo publikacijos, kad ruoškis karui. Paskui tas faktas, kad prašome NATO pagalbos – po tokių žinių sukyla nerimas, ir atrodo, kad iš tikrųjų tuoj bus karas“, - kalbėjo O. Lapinas. Psichologas sako, kad Į Lietuvą atvykęs JAV viceprezidentas Joe Bidenas neatlieka Rusiją apraminančio tėvelio vaidmens. „Situacija apsunkinta tuo, kad nei Vakarai, nei Rusija neturi virš savęs dar vieno autoriteto. Todėl tokio tėvelio, kuris turėtų autoritetingą žodį, deja, nėra.“ Pasak psichologo, situaciją reikia spręsti strategiškai, vadovaujantis ne emocijomis, o vertinant galimas pasekmes.
Psichologas Olegas Lapinas nurodo, kad dabartinis emocinis klimatas Lietuvoje, kai nerimaujama dėl šalies saugumo Rusijai aneksavus Krymą, yra suprantamas. Pasak jo, ypač nerimauja tie žmonės, kurie įpratę jaustis nesaugiai. „Dabartinis klimatas (emocinis klimatas – red.) yra atitinkamas situacijai, kada jūsų kaimynas su kirviu šūkauja, rėkia, girtauja, ir jūs žinote, kad jis tai daro savo ir galbūt kaimyninio buto rėmuose. Bet jūs esate kaimynas ir reaguojate nerimu. Tai suprantama. Ypač nerimu reaguoja žmonės, kurie įpranta jaustis nesaugiai – aukos“, - „Žinių radijo“ laidoje „Aktualioji valanda“ trečiadienį sakė O. Lapinas. Jis paaiškino, kad auka – tai psichologinė būsena, kurioje viskas, kas vyksta, priklauso ne nuo žmogaus. Pasak O. Lapino, tie žmonės, kuriems nebūdinga aukos pozicija, į situaciją reaguoja ramiau ir pragmatiškiau. „Jie (verslininkai – red.) gali pasakyti, kad pablogėjo situacija rinkoje. Kalba tokiu tonu, tarsi nesvarbu, būtų ar nebūtų karas. Jiems svarbu susitarti su partneriais. Taip yra dėl to, kad toks verslininkas žino, kad jis nėra auka, jis remiasi pačiu savimi. To resurso turėjimas ir neturėjimas padaro takoskyrą tarp žmonių, kurie paniškai bijo ir tų, kurie situaciją vertina blaiviai ir pragmatiškai“, - kalbėjo psichologas. Psichologo nuomone, „vertinant iš paukščio skrydžio“, baimės Lietuvoje ne visuomet yra pagrįstos. Rusija, pasak jo, nesuinteresuota globaliniu karu, o Lietuva nepateikė jai preteksto įsiveržti į teritoriją, ką esą padarė Ukrainos revoliucija. „Jeigu Lietuvoje vyktų revoliucija, jeigu dabar būtų Sausio 13-oji ir valdžioje būtų Putinas – taip, tikėtina, kad tada grupė rusakalbių draugų pasijustų persekiojami Lietuvos fašistų ir paprašytų savo brolio pagalbos. Bet dabar ne Sausio 13-oji, ir Lietuvoje nevyksta tokie procesai, kurie duotų pretekstą čia vežti kariuomenę. Todėl iš paukščio skrydžio žiūrint, tokio pavojaus nėra.“ Kita vertus, psichologas nurodo, kad vertinant žmonių emocijas iš buitinės pusės – jos yra pagrįstos. „Internete karts nuo karto pasirodo publikacijos, kad ruoškis karui. Paskui tas faktas, kad prašome NATO pagalbos – po tokių žinių sukyla nerimas, ir atrodo, kad iš tikrųjų tuoj bus karas“, - kalbėjo O. Lapinas. Psichologas sako, kad Į Lietuvą atvykęs JAV viceprezidentas Joe Bidenas neatlieka Rusiją apraminančio tėvelio vaidmens. „Situacija apsunkinta tuo, kad nei Vakarai, nei Rusija neturi virš savęs dar vieno autoriteto. Todėl tokio tėvelio, kuris turėtų autoritetingą žodį, deja, nėra.“ Pasak psichologo, situaciją reikia spręsti strategiškai, vadovaujantis ne emocijomis, o vertinant galimas pasekmes.