Etnologas pastebi, kad Šv. Andriejaus diena leidžia numatyti būsimo derliaus gausumą, tačiau Šv. Martyno diena, minima lapkričio 11-ąją, žymėjo rudens perėjimą į žiemą. Šios dienos orai galėjo pranašauti, kokios bus artėjančios Kalėdos.
Šv. Andriejaus dienos papročiai
L. Klimka atskleidžia, kad Šv. Andriejaus dieną mūsų protėviai prognozuodavo būsimo derliaus gausumą, ypač tikėdami, kad rudenį javai gali derėti itin gerai.
„Jeigu diena būtų ūkanota, šerkšnas, reiškia, kad geriau augs visos bulvės, runkeliai, ankštinės kultūros, o jeigu graži – tai javams palankesni metai bus“, – atskleidė pašnekovas.
Taip pat per Šv. Andriejaus dieną merginos burdavo apie savo būsimą likimą, spėdamos, už kokio vaikino ištekės ir koks jis bus. Etnologas pasakoja, kad įdomiausi burtai buvo atliekami prie šulinio, o šiuos papročius etnologai fiksavo dar visai neseniai.
Paklaustas apie tai, kaip likimą parodydavo protėvių daromi burtai, jis pridūrė, kad daugelis atsakymų, šiuo atveju merginoms, ateidavo per sapnus.
„Aplink šulinį eidavo mergina, sutemose, kad niekas nematytų. Būtinai eidavo prieš saulės kryptį ir kartais net atbula, nugara į priekį. Paskui save barstydavo aguonų arba kanapių sėklytes ir šnabždėdavo: „Šventas Andriejau, šventas Andriejau, parodyk man mano būsimąjį vyrą arba atsiųsk man padėjėją kanapes raut“.
Vėliau pabarstydavo takelį link namų, su niekuo nekalbėdavo, eidavo miegoti. Per sapną matydavo, kad prie to šulinio atjoja raitelis, paprašo kibiro žirgui pagirdyti ir kai žirgą girdo, galima paklausinėti, iš kur joja, kur jo pilis, kiek pilyje menių“, – atskleidžia L. Klimka ir priduria, kad tokiu būdu mergelės per sapną pamatydavo savo ateitį.
Etnologas pridūrė, kad egzistuoja ir paprastesnis burtas, kurį jis pats naudodavo norėdamas sužinoti, ar išsipildys svajonės ir ateities planai, bei teigė, jog šiuo būdu tai galima patikrinti.
„Reikia nusilaužti vyšnios šakelę iš svetimo sodo galvojant apie savo lūkestį arba darbą. Šakelę pamerkia, pastato ant palangės aukštoje vazoje ir ją užmiršta. Palieka iki Kūčių, 4 savaites nežiūri į ją ir pažiūri tik Kūčių dieną.
Jei tą dieną ji apsipylė baltais žiedeliais, reiškia, jo svajonei lemta išsipildyti. Jeigu svajonė neišsipildo, žiedeliai pajuoduoja“, – pabrėžė jis.
Pasakė, kokių orų per Kalėdas galime tikėtis
Etnologas L. Klimka teigia, kad šių metų Kalėdų orus galėjo nuspėti Šv. Martyno diena, per kurią oro temperatūra nenukrito žemiau nulio.
„Sakoma, kad jei per Martyno dieną antis plaukioja vandenyje, tai per Kalėdas ji stovės ant ledo. Kadangi Martyno diena buvo šilta, galime tikėtis truputį šaltuko ir šerkšno“, – pasakoja pašnekovas.
L. Klimka taip pat pridūrė, kad šiais metais sniego ir šalčio galime sulaukti ne tik per Kalėdas ir tai rodo tam tikri gamtos ženklai.
„Yra daug gilių užaugę šiemet, šermukšniai derlingi, o tai rodo, kad sniego bus šią žiemą. Žiema bus balta. Nebus šilta, bet gali būti permaininga, kontrastinga. Ir atlaidžiau, ir šaltukas gali paspausti“, – pabrėžia jis ir priduria, kad reikia viskam ruoštis.