Organizatorių teigimu, akcijos žinutę visuomenei ir sprendimų priėmėjams gydytojai siunčia per simboliką. Kudirkos aikštėje į širdies formą išsirikiavusių medikų rankos priekyje surištos raudonu raiščiu.
„Širdis simbolizuoja šeimos mediciną ir gydytojų rūpestį pacientais, o surištos rankos – naują reformą, kuria susiaurinama šeimos gydytojo funkcija, apribojama veikla, šeimos gydytojai nutolinami nuo pacientų“, – aiškino Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė ir buvusi pirmininkė Alma Astafjeva.
Anot gydytojų, šeimos gydytojus ruošiamasi prilyginti „raštininkams“ ar „robotams-automatams“, taip užprogramuojant eiles bei paslaugų neprieinamumą pacientams.
„Tai ne protestas, o solidarumo akcija, reaguojant į reformą“, – patikino A. Astafjeva.
Didžiausias rūpestis – dėl pacientų
Į akciją susirinkę šeimos gydytojai padėjo surišti vieni kitiems rankas. Kai kurie atėjo į akciją gausiomis komandomis, net su vaikais, tarp dalyvių buvo ir nemažai jaunųjų gydytojų – rezidentų.
„Pasiliksiu juostelę atminimui – įsirėminsiu“, – po akcijos šypsojosi viena gydytoja. „Labai smagu, kad mūsų bendruomenė tokia vieninga. Atsirišime rankas tada, kai kas nors pasikeis“, – kolegei antrino kita akcijoje dalyvavusi gydytoja.
Šeimos gydytojai kalbėjo, kad jie čia yra dėl pacientų, nes jie dėl planuojamos šeimos medicinos pertvarkos nukentėtų labiausiai.
„Esu čia, nes man rūpi. Man ne vis tiek, kas laukia mano pacientų, galiausiai mes ir patys esame tie pacientai. Mes buvome taip ugdyti, kad būtume pirmas paciento kontaktas ir padarytume dėl jo viską, ką galime: reikia išvalyti žaizdą, išimti siūlus – padarysim, reikia atverti pūlinį – irgi padarysim.
Ką daro ši reforma – ji nubraukia visą per trisdešimt metų pasiektą šeimos medicinos įdirbį, nutolina mus nuo pacientų ir sako mums, kad jūsų nebereikia, jūs dabar būsite tik popieriukų išrašinėtojai“, – kalbėjo šeimos gydytoja Silvija Valdonė Alšauskė.
Panašu, kad šeimos gydytojai – lyg šiukšlių dėžė
Pasak VU Medicinos fakulteto prodekano, šeimos gydytojo prof. dr. Vytauto Kasiulevičiaus, reformos planai gal atrodo gražūs, tačiau baimių yra.
„Šios reformos tikslas – suteikti daugiau paslaugų regionuose, jas konsoliduoti, suburti į vieną krūvą ir taip toliau. Savaime viskas atrodo gražu, bet pirminė asmens sveikatos priežiūra jau yra patyrusi daug įvairių struktūrinių reformų ir ar tai iš esmės pakeičia tai, ką darome, ar šeimos gydytojas ką nors kito darys, ką dabar daro?
Norima lyg, kad jis dar daugiau darytų, bet jis ir taip yra perdegęs. Vidutiniškai turime 30 konsultacijų per dieną už etatą, tai nėra taip paprasta, ir taip daug dirbame. Tai jei mums dar pasakys – eikite budėti į priėmimo skyrių, eikite dirbti į slaugos skyrių... Kartais atrodo, kad šeimos gydytojai kaip šiukšlių dėžė – viską jiems sudedi ir tada jie kažkokiu būdu išsprendžia visas problemas“, – žurnalistams akcijos metu komentavo jis.
V. Kasiulevičius priminė, kad ir šeimos gydytojai yra žmonės, šiuo metu dauguma jų – 90 proc. Lietuvoje yra moterys, vidutinio amžiaus ar vyresnės.
„Aš kalbu apie mūsų specialybės tapatybę, mes nenorime ištirpti toje sistemoje, nes žinome, kad rajonų ligoninės dalis jų yra nuostolingos, savivalda greičiausiai norės stacionarinių paslaugų išsaugoti, paguldai į skyrių, ilgai gydai, esi reikšmingas. O šeimos medicina tokiu atveju dengs tuos nuostolius ir mes to nenorime“, – kalbėjo profesorius.
Nesulaukia atsakymų
Gydytojai nuogąstauja, kad rajonuose sukūrus vadinamuosius „burbulus“, kaip modeliuojama teikti sveikatos paslaugos, bus apribota tiek paciento, tiek mediko teisė nusiųsti pacientus tam specialistui, kuriam tą padaryti būtų geriausia.
„Pacientai, išgirdę apie „burbulą“ žiūri akis išsprogdinę. Labai norėtume tikėtis, kad tai neįvyks, bet pacientas bus priverstas lankytis tame regione, kuriame yra prisirašęs. Tad jei turite kokį sutrikimą ir daug metų lankotės pas specialistą, kuris specializuojasi siauroje, jūsų ligos, srityje kitame regione, to daryti jūs nebegalėsite.
Bent taip rašoma reformos projekte, kad į kitus regionus ir trečio lygio gydymo įstaigą pacientas galės vykti tik išskirtiniais atvejais ir visi pacientai suksis savo rajone. Didiesiems miestams gal tai ir nėra taip baisu, bet ką darys mažieji miesteliai, tai nerimą didelį išsako ir savivaldybių atstovai“, – dar antradienį pabrėžė Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos narė Rasa Isevičienė.
Už norimą mediką teks susimokėti patiems?
Negana to, jei norėsi išvykti pas tau įprastą ar norimą gydytoją į kitą rajoną, gali tekti susimokėti iš savo kišenės.
„Nebus taip, kad kaip dabar su šeimos gydytojo siuntimu išvažiavau į Santariškes ir esu konsultuojamas. Taip, galbūt „burbule“ gausiu paslaugas be siuntimo, gal biurokratiškai jos atrodys paprasčiau, tačiau išvažiavimas iš „burbulo“ taps daug sudėtingesnis. Bandoma kalbėti, kad galbūt tokios konsultacijos, jeigu jos nebus labai specializuotos, o jas bus galima suteikti „burbule“, tačiau pacientas to nenorės dėl įvairių priežasčių, jam gali tekti už tas konsultacijas susimokėti“, – aiškino Lietuvos šeimos gydytojų kolegijos atstovas Aurimas Rapalavičius.
Be kita ko, gydytojai įspėja, kad po reformos eilės pas gydytojus tik ilgės. Jų teigimu, jei dalies siuntimų pacientui nereikės ir jis pats galės eiti pas specialistą, taip bus tik blogiau.
„Dabar kaip yra – pacientas ateina su krūva skundų, mes jį ištiriame kaip šeimos gydytojai, bent 30 ar 50 proc. pacientas diagnozę būna nusistatęs klaidingai ir ar jam visai nereikia eiti pas specialistą ar eiti ne pas tą, kurį galvoja. Tai ne tik grįžtamojo ryšio nebeturėsim nemaža dalimi, bet bus sukuriamos eilės pas specialistus dirbtinai, o kam išties reikės pakliūti, gali užtrukti“, – kalbėjo gydytojai.
Akciją inicijuoja Lietuvos šeimos gydytojų profesinė sąjunga, Lietuvos šeimos gydytojų kolegija, Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų draugija, LSMU KK Šeimos medicinos klinika, VUL SK Šeimos medicinos centras, Jaunųjų gydytojų asociacija.
Dulkys: kalbos nepagrįstos
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys savo ruožtu šeimos gydytojų baimes dėl sveikatos sistemos reformos vadina nepagrįstomis.
Be to, teigiama, kad parengtuose teisės aktuose nelikę tų nuostatų, kurios vis dar kelia kai kurių medikų nepasitenkinimą – jos jau pernai yra pakoreguotos pagal tuomet pateiktus pačių gydytojų siūlymus.
A. Dulkys ramino, jog pacientas „turėjo ir turės teisę“ rinktis gydymo įstaigą, o reforma nėra kuriami „prievartos mechanizmai“.
„Tai eiles ir dabar turim, o ką darom?“ – retoriškai klausė ministras.
„Esmė – duoti galimybę mažoms savivaldybėms turėti sveikatos centrus, kurie nebūtinai gali būti juridiniai asmenys, tai gali būti bendradarbiavimo sutartimis sutartas kolegiškas, vadybinis bendravimas ir žiūrėjimas, ko vietos gyventojams reikėtų“, – pridūrė jis.
Jis teigė, kad su šeimos gydytojais kalbamasi apie paslaugų apmokėjimo, darbo krūvio klausimus ir juos ketinama spręsti.
SAM pažymi, kad šeimos gydytojo funkcijos, teisės, pareigos, kompetencija nustatytos Šeimos gydytojo medicinos normoje, suderintoje su rezidentūros programa – ji nėra keičiama, tad ir įgyvendinus reformą visi šeimos gydytojai toliau vykdys visas jiems numatytas funkcijas.
Šeimos gydytojo komanda, kuriai planuojamas naujas finansavimo modelis, skirta pacientų gerovei – kuo daugiau paslaugų žmonės gaus pirminėje grandyje, tuo efektyvesnis bus ir sveikatos palaikymas, ir gydymas, tikina ministerija.
Portalas tv3.lt primena rašęs, kas keistųsi Seimui priėmus siūlomus pakeitimus.
