Taigis, taigis, merginos,gavote išbandymų Kelyje dozę! Tačiau koks privalumas iš tos patirties nus, kai eisite antrą ir kitus sekančius kartus! Man buvo išbandymas pirmąkart dėl nepatogių (o kokie brangūs buvo!) batų, pūslių ir kojų raumenų spazmų. Nemalonūs tie lovų parazitai, tiesa, o vėliau tarpe žmonių būti, regėti savo ir kitų tobulus/netobulus kūnus vėliau jau nesigėdijant ir nekreipiant dėmesio - tapo norma! Ar atkreipėte dėmesį į žmogaus fantastiškai greitą gebėjimą prisitaikyti prie gyvenimo sąlygų, kad išgyventum, it tos komforto zonos kažkaip ištysta, tampa mažiau reikšmingos ir net juokingos, kai Camino tave apipila sutiktų žmonių santykių malone, galimybe pažinti save, kad YES, YOU CAN! O pajutote transformacijas savo širdyse, kai tikslai šiame Camino jau pasiekti ir štai tu stovi prieš Santiago Katedrą ir tari ačiū Tau, Dieve, už visus patyrimus, gražius ir neskanius, kartais net blogus, tačiau vertingus ateityje, kai grįši namo ir dar kartą prisiminimuose nukeliausi savo kilometrus? Nepažįstu nei vieno žmogaus, kuris būtų po pirmo karto taręs - basta, tai ne man, daugiau niekada niekada taip nekeliausiu! O jei kelionės intencijos yra dar nors šiek tiek susijusios su tikėjimu - tasai Camino tampa dar reikšmingesniu nei tik savo žmogiško kūno ir charakterio išbandymu! Buen Camino kituose kartuose, sesės

Dar siurpstu...