Gauti rezultatai apie 100 maudyklų vandens kokybę iš 117 į stebėsenos sąrašą įtrauktų maudyklų.
Vandens kokybė neatitiko Lietuvos higienos normoje HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ nustatytų mikrobiologinių parametrų Druskininkų miesto Ilgio ežero maudykloje – birželio 20 d. buvo nustatytas didesnis negu leidžiama higienos normoje žarninių enterokokų kolonijas sudarančių vienetų skaičius 100 ml vandens.
Šis parametras viršijo leidžiamas normas birželio 19 d. Anykščiuose Šventosios upėje prie Šeimyniškėlių – 1,3 karto, birželio 17 d. Šiaulių mieste Prūdelio tvenkinyje – 1,3 karto, birželio 17 d.
Biržų miesto Širvėnos ežero Centrinėje maudykloje prie pilies – 1,2 karto, o žarninių lazdelių kolonijas sudarančių vienetų skaičius 100 ml vandens viršijo 2,5 karto, pakartotinai atlikus tyrimus birželio 20 d. žarninių enterokokų nustatyta daugiau kaip 2,5 karto, o žarninių lazdelių – daugiau kaip 1,9 karto.
Birželio 17 d. Akmenės rajone Sablauskių tvenkinyje žarninių enterokokų kolonijas sudarančių vienetų 100 ml vandens nustatyta 1,5 karto daugiau, atlikus pakartotinius tyrimus birželio 20 d. – daugiau kaip 6,1 karto, birželio 27 d. Lazdijų rajone Snaigyno ežere – 1,5 karto.
Pakartotinai atlikus tyrimus Šiaulių miesto Prūdelio tvenkinyje birželio 20 d. vandens kokybė atitiko reikalavimus.
Gauta informacija ir apie 108 rekreacijai skirtų zonų vandens kokybę.
Didesnis nei leidžiama higienos normoje žarninių enterokokų kolonijas sudarančių vienetų skaičius 100 ml vandens nustatytas birželio 17 d. Kėdainių rajono Šušvės upėje ties Josvainių gyvenviete, birželio 19 d. Šiaulių rajono Švedės tvenkinyje.
Pakartotinai atlikus tyrimus Šušvės upėje ties Josvainiais birželio 20 d. vandens kokybė atitiko reikalavimus.
Visuomenė supažindinama su informacija apie vandens kokybę per žiniasklaidą, savivaldybių interneto svetainėse. Taip pat naujausi vandens kokybės tyrimų rezultatai bei rekomendacija nesimaudyti ar draudimas maudytis, jei nustatyta tarša, turi būti skelbiami stenduose prie paplūdimių.
Kuo pavojinga?
Maudantis žarnyno enterokokais, žarnyno lazdelėmis (kitaip – e.coli) užkrėstame vandenyje didėja rizika susirgti žarnyno, akių ar ausų infekcijomis. Ypač tai pavojinga silpnesnio imuniteto žmonėms: vaikams, sergantiems lėtinėmis ligomis, vyresnio amžiaus asmenims.
Kauno klinikinės ligoninės gydytoja infektologė Estela Tamašauskienė priminė, kad e.coli bakterija dažniausiai sukelia žarnyno infekcijas: „Jai užklupus yra viduriuojama, galimas pykinimas, vėmimas, išmatose net aptinkama kraujo. Dėl netektų skysčių tokį žmogų gali ištikti dehidratacija, vyresnio amžiaus asmenį – ir inkstų nepakankamumas.“
Gydytoja patarė pajutus simptomus vartoti daug skysčių, galima įsigyti elektrolitų tirpalą, pirmajai pagalbai tiks Smecta. „Tačiau jokiu būdų negalima „pasiskirti“ sau antibiotikų. Esant aukštai temperatūrai galima išgerti paracetamolio. Tačiau jei viduriuojama stipriai, žmogus jaučiasi blogai – nedelsti kreiptis į medikus“, – sakė medikė.
Plinta įvairios infekcijos
Visuomenės sveikatos specialistai įspėja, kad šylant vandeniui ežeruose, upėse ir kituose vandens telkiniuose, susidaro palanki terpė daugintis įvairiems ligų sukėlėjams. Per vandenį gali plisti įvairios bakterinės, virusinės, parazitinės kilmės užkrečiamosios ligos.
Dažniausiai ligų sukėlėjai maudantis patenka per burną, kai besimaudant gurkštelima užteršto vandens. Žarnyno užkrečiamosios ligos simptomai gali būti įvairūs – karščiavimas, viduriavimas, galvos skausmas, silpnumas ir kt. – ir išryškėti net po kelių dienų (šioms ligoms būdingas 3–7 dienų inkubacinis periodas).
Specialistai ramina – maudydamiesi užterštame vandenyje suserga tikrai ne visi. Tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus imuniteto. Ypač pavojinga maudytis užterštame vandenyje vaikams, pagyvenusiems žmonėms bei nėščioms moterims.
