Pediatras, vaikų pulmonologas medicinos mokslų daktaras Rimvydas Ivaškevičius atkreipia tėvelių dėmesį, kad labai svarbu nustatyti, kokia virusinė infekcija užpuolė vaiką, ir nedelsiant pradėti gydyti, nes su gripu susidoroti padedantys priešvirusiniai vaistai efektyviausiai veikia pirmosiomis ligos dienomis.
Gripas ar peršalimas?
Gripas užpuola staiga: pakyla aukšta temperatūra, skauda galvą, gerklę, jaučiamas bendras silpnumas, maudžia raumenis, „laužo“ kaulus.
Tačiau susirgęs vaikas, tuo labiau kūdikis, negali pasakyti, kas jam darosi, ką skauda. Vaikas tiesiog blogai jaučiasi, tampa apatiškas arba labai irzlus, akytės apsiblausia, temperatūra šoka aukštyn. Kita vertus, sergant kitomis virusinėmis ar peršalimo ligomis vaikams taip pat dažnai pakyla aukšta temperatūra, pasireiškia panašūs simptomai.
Tėvai susiduria su dilema – iš karto vesti vaiką pas gydytoją, o tai reiškia, kad su karščiuojančiu vaiku teks pusdienį praleisti poliklinikoje, kur pilna kitų mažųjų ligoniukų, ar likti namuose, numušti temperatūrą ir gydyti savo nuožiūra.
Paprastai sprendimą priima mamos, vadovaudamosi nuojauta arba asmenine patirtimi. Pediatras, vaikų pulmonologas R. Ivaškevičius sako, kad vis dėlto vertėtų nustatyti, kokia liga užklupo vaiką, ir parinkti tinkamą gydymo metodą, kol neužklupo komplikacijos.
„Gydymas priklauso nuo ligos sukėlėjo: virusinės gydomos simptomiškai (lengvinant ligos simptomus), gripas – priešvirusiniais vaistais, bakterinės ligos – antibiotikais. Norėčiau akcentuoti – antibiotikai neveikia gripo viruso, jie skiriami tik tais atvejais, kai persirgus gripu išsivysto bakterinių komplikacijų“, – sakė medicinos mokslų daktaras R. Ivaškevičius.
Gripo viruso tyrimas
Efektyviausias būdas nustatyti, ar pacientas serga gripu, yra molekulinis tyrimas. Iš vaiko nosiaryklės paimamas mėginys, kuris ištiriamas dėl A, B tipo gripo viruso ir papildomai dėl respiratorinio sincitinio viruso (RSV). Pastarasis virusas yra dažniausias ūminių apatinių kvėpavimo takų virusinių infekcijų sukėlėjas kūdikiams ir mažiems vaikams lapkričio–kovo mėnesiais.
RSV susirgusius kūdikius dažnai reikia hospitalizuoti, jiems gali prireikti ir deguonies terapijos. Ankstyvas gripo viruso nustatymas leidžia iš karto pradėti gydyti ir užkerta kelią sunkesnei ligos eigai bei komplikacijoms.
Gripo viruso tyrimo patikimumas siekia 98 proc., o rezultatai gaunami per 20 min. „Gripo viruso nustatymas gydytojui leidžia tiksliai diagnozuoti ligos kilmę ir racionaliai paskirti gydymą“, – sakė pediatras, vaikų pulmonologas R. Ivaškevičius.
Deja, Lietuvoje toks didelio patikimumo gripo viruso tyrimas atliekamas tik keliose medicinos įstaigose. Vilniuje, V. Grybo g. įsikūrusiame Medicinos diagnostikos ir gydymo centre, Gripo viruso tyrimas atliekamas visiems pacientams, nepriklausomai nuo to, kurioje gydymo įstaigoje jie yra prirašyti.
Ligoniai priimami be išankstinės registracijos, nes svarbu tyrimą atlikti kuo greičiau, geriausia – pirmąją ligos dieną. Turėdami tyrimo išvadas tėveliai gali kreiptis į savo šeimos gydytoją ir gauti tinkamą gydymą.
Ar gripui gydyti visuomet skiriama priešvirusinių vaistų?
„Nustatęs, kad vaikas serga gripu, ir nuodugniai apžiūrėjęs ligonį gydytojas sprendžia, kokį gydymą paskirti. Jei tai trečia ar ketvirta ligos diena, bet ligoniukas jaučiasi gerai, aktyviai reaguoja į aplinką, antivirusinių vaistų skirti nebūtina.
Tačiau jei gripu suserga kūdikis ar bronchine astma, širdies kraujagyslių ligomis sergantis vaikas, būtinai reikia skirti priešvirusinių vaistų, nes tokiems vaikams gripo komplikacijų rizika yra kur kas didesnė“, – sakė pediatras, vaikų pulmonologas R. Ivaškevičius.
Privalu laikytis gydytojo nurodymų
Kiekvienam ligoniui gydytojas sudaro individualią gydymo programą – paskiria vaistų, kovojančių su infekcija, karštį malšinančių vaistų, kitų ligos simptomus lengvinančių medikamentų, pvz., vaistų slogos simptomams lengvinti ir kt. Labai svarbu, kad pacientai, šiuo atveju vaiko tėvai, tiksliai laikytųsi gydytojo nurodymų – negalima savavališkai pakeisti vaistų vartojimo trukmės, periodiškumo ar eiliškumo.
Tai ypač svarbu, kai paskiriamas gydymas antibiotikais. Jei vaikas serga bakterine infekcija, pradėjus gerti antibiotikus, po 2–3 dienų pajuntamas ženklus sveikatos pagerėjimas, o mamai kyla abejonių, ar tikrai reikia lyg ir pasveikusiam vaikui duoti antibiotikų.
„Gydytojui paskyrus antibiotikus, būtina gerti visą kursą, pvz., sergant pūlinga angina, privalomas 10 dienų antibiotikų kursas. Netinkamai vartojant antibiotikus, didėja bakterijų atsparumas vaistams. Jei bakterijų nesunaikiname, jos tampa atsparios vaistams.
.Vėl susirgus ta pačia liga, tie antibiotikai, kurie puikiai veikė gydant pirmą kartą, gali nebepadėti, todėl tėvai turėtų elgtis atsakingai ir laikytis paskirto gydymo plano“, – sakė medicinos mokslų daktaras R. Ivaškevičius.
Nerekomenduojama be gydytojo nurodymo papildomai duoti vaikui medikamentų ar homeopatinių priemonių. „Vaistai sąveikauja tarpusavyje, jie gali susilpninti arba, atvirkščiai, sustiprinti vieni kitų poveikį, taip pat sukelti nepageidaujamų reakcijų, todėl vaistus privalo skirti ir tarpusavyje derinti profesionalus medikas“, – įspėjo vaikų pulmonologas.
Dar vienas labai svarbus patarimas tėvams – gripu ir kitomis virusinėmis infekcijomis sergantiems vaikams griežtai draudžiama duoti aspirino. Karščiuojantiems vaikams šis vaistas gali būti pražūtingas – jis sukelia kepenų pažeidimus, encefalines reakcijas, dėl kurių gali sutrikti vaiko sąmonė.
Kada mušti temperatūrą?
Pakilusi temperatūra rodo, kad vaiko organizmas mobilizavosi ir kovoja su infekcija. Tokia organizmo reakcija yra naudinga ir reikalinga. Tačiau kai kūno temperatūra perkopia 40 ̊C, ji darosi pavojinga.
Paprastai laikomasi nuomonės, kad temperatūrą reikėtų mušti, kai pasiekia 38,5 ̊C. „Jei vaikas gerai toleruoja aukštą temperatūrą, nėra apatiškas, noriai geria, valgo, galima leisti jai kilti ir iki 39 ̊C. Žinoma, reikia atidžiai stebėti vaiką, nes temperatūra gali staigiai šoktelėti“, – patarė pediatras, vaikų pulmonologas R. Ivaškevičius. Sergančiam vaikui svarbu vartoti kuo daugiau skysčių – nors ir po kelis gurkšnelius, bet dažnai.
Ne taip svarbu, ką vaikas gers – vandenį, šiltus ar vėsius gėrimus, sriubą, mėgstamas sultis ar aviečių arbatą – svarbu, kad būtų nuolat papildomos skysčių atsargos. Aukšta temperatūra – apkrova širdžiai ir plaučiams, o jei organizmui trūksta skysčių, širdžiai tenka dar didesnis krūvis. Temperatūra natūraliai krinta, kai organizmas prakaituoja, tačiau prakaituojant vėlgi prarandama skysčių, todėl karščiuojantis vaikas turi pakankamai gerti.
Ar stiprus imunitetas apsaugo nuo gripo?
Grūdinimas, fizinis aktyvumas, buvimas gryname ore, taisyklinga visavertė mityba – šie įpročiai turi būti ugdomi nuo kūdikystės.
Tai padeda sustiprinti vaiko imunitetą, jis tampa atsparesnis peršalimo ligoms. Tačiau gripas yra virusinė infekcija, kuria gali susirgti kiekvienas, nepriklausomai nuo imuniteto stiprumo. „Vienintelė patikima apsauga nuo gripo yra skiepai. Sezoninio gripo vakcina rekomenduojama skiepyti vaikus kasmet nuo 6 mėn.
Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais kūdikius artimieji nuo gripo gali apsaugoti sudarydami „kokoną“, kai pasiskiepija visi žmonės, turintys artimą kontaktą su kūdikiu – tėvai, seneliai, broliai, seserys“, – patarė pediatras, vaikų pulmonologas R. Ivaškevičius.
Elementari rankų higiena sumažina tikimybę užsikrėsti gripu: rankas reikėtų nusiplauti parėjus namo, būtinai prieš valgį, neplautomis rankomis nereikėtų liesti veido, nosies, akių ar burnos. Gripas yra užkrečiama liga, todėl norėdami apsaugoti vaikus suaugusieji pirmiausia turėtų patys saugotis.
Dar viena taisyklė siekiantiems išvengti susidūrimo su gripu – laikytis atokiai nuo masinio susibūrimo vietų. Teatrai, kino salės, žaidimų kambariai – tai didesnės rizikos vietos.
Prekybos centrai yra tapę populiariomis laiko leidimo vietomis. Čia neretai galima sutikti ir kūdikius vežimėliuose vežiojančius jaunus tėvelius. „Kūdikiams būtų daug saugiau ir naudingiau, jei juos vežiotų parko, o ne prekybos centro alėjomis“, – sakė pediatras, vaikų pulmonologas R. Ivaškevičius.
