Vilnietė Ramunė nepažvelgusi į termometrą iš namų kojos nekelia. Bet tik todėl, kad ji kosmetologė ir žino, kad būtina įsitikinti - šalta kieme ar šilčiau, ir kokiu kremu geriau teptis odą.
„Oda reikalauja to. Nes žiemą ypatingai jaučiasi, kad reikia kremą pakeisti. Raukšlės. Ankstyvas senėjimas tada. Neprižiūrint odos, nevartojant pakankamai skysčių, tas ir gresia“, - sako ji.
O štai inovatyviosios dermatologijos centro vadovė Matilda Bylaitė sako, kad ne tik susensime be laiko. Neprižiūrėdami odos tokią žiemą kaip dabar, kai šaltis ir šiluma keičiasi kelis kartus per dieną, galime ir ne juokais įsisirgti. Šie vaizdai – pasėkmė, kai žmonėms prireikia medikų pagalbos. Mat įtikinėjimai gerti daug vandens ir drėkinti odą buvo praleisti pro ausis.
„Mes matome vėliau išsiplėtusias kraujagysles, raudonuojančias ar pamėlynavusias nosis. Smakrą, skruostus. Tai rodo irgi, kad oda buvo nušalusi. Vėliau po nušalimo eina tam tikras uždegiminis procesas, jeigu plaštakos labai nusausėja, ir jos dar nušąla, ilgainiui gali prasidėti paprastas dermatitas kontaktinis“, - aiškina Vilniaus universiteto profesorė Matilda Bylaitė – Bučinskienė.
O kur dar kiti nusiskundimai – sausumas, niežėjimas, jautrumas. Tad vien kremų jau nebus gana, teks gydytis vaistais. Medikai siūlo išeitį. Pirmiausia prausiantis odą, reikia rinktis vėsesnį, ne karštą vandenį. O štai išlipę iš dušo pirmiausia griebkimės kremų.
„Jeigu oras šaltas vėsus, drėgnas, odą visada reikia tiek drėkinti, tiek maitinti. Tai priežiūra išlieka tokia pati, tik tiesiog reikėtų rinktis kremus, drėkinančius kremus, maitinačius kremus, kuriuos reikėtų tepti ne mažiau nei du kartus per dieną“, - prideda ji.
Atsargiau reikėtų rinktis rūbus
Ir ne tik apie veidą, rankas reikėtų galvoti. Odai nesveika, jeigu ir rengiamės netinkamais drabužiais. Karolina drabužių sudėtimi domisi, kaip pati sako, kone nuo vaikystės. Tad sako žinanti, kad kartais ir labai patinkantis rūbas nebus prie širdies, jeigu dėvėsime jį netinkamu oru. Tiesa, kalbame čia apie drabužius, kuriuos rengiamės eidami į darbą ar parduotuvę. Ne apie specialius, be kurių neišsiverstų sportininkai, ar pavyzdžiui, kelininkai, statybininkai. Visais kitais atvejais galima apsieiti ir vilkėdami kuo natūralesnius drabužius.
„Neturėtume rengtis per daug sintetinių drabužių. Kad netrauktume šalčio, ir kad jaustumėmės patogiai. Turėtų būti natūralūs audiniai. Viskozė, medvilnė. Vilna dabar labai labai populiari žiemos sezonu. Mohera“, - sako „Kabu style“ vadovė Karolina Bulonaitė.
Tiesa, drabužių žinovė sako, kad visiškai sintetikos atsisakyti nereikėtų. Esą drabužiai ne taip greitai susidėvi, o ir sveikatai nedidelis jos kiekis nekenkia. Tačiau didesnė pusė audinio turėtų būti iš natūralių medžiagų. Žiemą, kaip sako mergina, patikimiausi drabužiai iš angoros.
Dermatologai pritaria. Drabužis turi būti iš kuo natūralesnių medžiagų. Ir paaiškina kodėl.
„Jeigu norisi apsirengti, visada norisi, kad ta oda turėtų galimybę kvėpuoti, kad ji neprakaituotų, kad ji neperkaistų, ir todėl patartina rinktis kuo natūralesnius pluoštus“, - teigia Vilniaus universiteto profesorė.
Apie drabužius ir kremus, kaip sako žinovai, reikėtų pagalvoti ne tik einant į lauką. Pasirodo, sėdint biuruose ar namuose oras taip pat sausas ir oda taip pat šaukiasi pagalbos.
Išsamiau žiūrėkite TV3 žinių reportaže.
