Sinoptikai vis dar nepranašauja pavasario, lauke karaliauja šaltukas, kuriam pasirodžius gyventojai daugiau laiko praleidžia namuose ir yra priversti intensyviau kūrenti krosnis bei židinius. Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai įspėja, kad tai pats pavojingiausias metų laikotarpis, kai kyla grėsmė apsinuodyti anglies monoksidu (CO), kuris dar vadinamas smalkėmis.
Kadangi šiuo šaltuoju metų periodu padažnėjo tiek suaugusiųjų, tiek vaikų apsinuodijimų CO dujomis, vertėtų nepamiršti, kad smalkės – bespalvės, bekvapės, beskonės, kvėpavimo takų nedirginančios dujos, kurių žmogus tiesiog nejaučia. Anglies monoksidas net 200 kartų greičiau nei deguonis prisijungia prie hemoglobino, esančio eritrocituose, ir blokuoja jų galimybę pernešti deguonį.
Žmogus kvėpuoja, bet deguonis jo kraujyje necirkuliuoja. Apsinuodijimas ypač pavojingas, nes pirmiausiai pažeidžiamos smegenys. Smalkėmis apsinuodijusiems žmonėms skauda ir svaigsta galva, jaučiamas pulsavimas smilkiniuose, girdimas ūžimas ausyse, gali sutrikti rega, žmogų pykina, ima smarkiai plakti širdis, padažnėja kvėpavimas.
Dėl deguonies trūkumo žmogus pradeda dusti. Stiprėjant organizmo apnuodijimui, natūrali odos bei gleivinių spalva pasikeičia į avietinę, gali būti pakenkiamos kepenys, raumenų ir kaulų bei kitos žmogaus organizmo sistemos. Nukentėjusiojo būklė labai priklauso nuo smalkių koncentracijos ore ir nuo laiko, kiek žmogus buvo užterštoje patalpoje. Jei anglies monoksido koncentracija ore didelė, žmogų gali apimti snaudulys, o prarasti sąmonę jis gali per kelias minutes. Smalkių poveikiui jautresni vaikai ir senyvo amžiaus žmonės.
Jei žmogus apsinuodijęs nesunkiai, visus simptomus pajunta ir suvokia. Bet esant stipresniems toksiniams požymiams, pradedama nebesiorientuoti aplinkoje ir tai, kad žmogui kažkas negerai, gali pastebėti tik kiti asmenys. Smalkėmis apnuodytą žmogų pirmiausia reikia išvesti iš užterštos patalpos į gryną orą, prasegti drabužius, kad jis galėtų lengviau kvėpuoti ir gautų kuo daugiau deguonies. Rekomenduojama nedelsiant kreiptis į gydytoją. Jeigu apsinuodijusiam anglies monoksidu laiku nesuteikiama pagalba, žmogus gali net numirti. Apžiūrėję nukentėjusįjį, medikai nustato karboksihemoglobino kiekį kraujyje ir sprendžia, ar būtina specializuota pagalba. Vienintelis priešnuodis apsinuodijus smalkėmis – deguonis.
Taip pat reikia prisiminti, kad žmonėms, kurie buvo CO dujomis užterštoje patalpoje, bet jiems simptomai nepasireiškė, irgi būtina gydytojo apžiūra, nes apsinuodijimo požymiai gali pasireikšti vėliau. Dar didesnis pavojus apsinuodyti smalkėmis kyla rūkaliams. Mokslinių tyrimų duomenimis, rūkančiųjų kraujyje apie 20 proc. hemoglobino jau paveikta anglies monoksido ir jis neatlieka savo funkcijos, todėl pakanka ir nedidelės smalkių koncentracijos pakanka, kad kiltų grėsmė tokių žmonių gyvybei.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai įspėja, kad apsinuodijimų smalkėmis rizika padidėja, kai kūrenamos apgriuvusios ir netvarkingos krosnys, ypač senesniuose namuose, kur nusidėvėjusi degimo produktų šalinimo sistema. Rekomenduojama po kiekvieno kūrenimo patikrinti, ar kuras pilnai sudegė. Jei nebaigus kūrenti yra uždaromas dūmtraukis, tokiu atveju nebeužtenka deguonies, kuras nepilnai sudega ir į kambarius pasklinda susidaręs anglies monoksidas. Krosnies sklendę visiškai uždaryti reikėtų tik įsitikinus, kad ugnis baigė rusenti.
Budrumo turėtų neprarasti ir naujos statybos namų gyventojai, nes galima apsinuodyti šildant namus ir naujoviškomis šildymo sistemomis – moderniais dujiniais katilais. Kai jie įrengti gyvenamose patalpose, privalu griežtai laikytis eksploatavimo rekomendacijų. Reikėtų nepamiršti, kad į patalpas nuolat turi patekti oro iš lauko. Tačiau dažniausiai žiemą gyventojai, taupydami šilumą, uždaro orlaides, sudarydami palankias sąlygas degimo produktams kauptis gyvenamosios paskirties patalpų ore.
Dažni apsinuodijimai išmetamųjų dujų toksinais pasitaiko ir automobiliuose. Tad per šalčius nederėtų šildyti automobilių įjungiant variklius garažuose, reikėtų tą daryti tik lauke. Rekomenduojama remontuojant automobilį patalpoje, užtikrinti saugų išmetamųjų dujų pašalinimą iš uždaros patalpos.
Žiema dar nesitraukia, tad būtina išlikti budriems bei atidžiai rūpintis savo ir artimųjų sveikata. Tam, kad būtų išvengta apsinuodijimo smalkėmis, patariama kiekvienais metais prieš šaltąjį metų sezoną patikrinti šildymo įrengimus (krosnis, židinius ir katilus) ir dūmtraukių bei ventiliacines sistemas. Specialistai siūlo vengti šildyti patalpas dujinėmis viryklėmis ar orkaitėmis. Svarbu prisiminti, kad griežtai draudžiama buitinėse krosnyse deginti plastikus ir kitas chloro turinčias medžiagas, nes jas deginant, susidaro kiti pavojingi sveikatai junginiai – dioksinai ir furanai. Vilniaus visuomenės sveikatos specialistai tikisi, kad šie patarimai primins pagrindines savisaugos priemones ir padės apsaugoti gyventojų sveikatą.
