Tikimasi, kad šis atradimas galės padėti sukurti prietaisą, kuris parodytų, kiek streso patiria kompanijų darbuotojai, kol jie dar gali jį suvaldyti.
Misūrio universiteto Kolumbijos valstijoje tyrėjai stebėjo, kaip stresas paveikia žmogaus proto būklę.
Jie buvo įsitikinę, kad per daug akcentuojama, kaip didelis darbo krūvis veikia kūną, pavyzdžiui, sukelia nugaros problemas.
Pagrindinė tyrimo autorė dr. Jung Hyup Kim sakė: „Jei jūsų gyvybiškai svarbūs organai veikia prastai, tai reiškia, kad kūnui kažkas ne taip, tuomet gydytojai aiškinsis, kas atsitiko.
Bet kaip su psichine sveikata? Daugeliui žmonių tenka daryti kelis darbus vienu metu, tačiau šiuo metu nėra jokių būdų išmatuoti žmogaus psichinę sveikatą.
Vis dėlto, pastebėjome, kad kelis darbus atliekančio žmogaus psichinę būklę galima matuoti pagal jo ar jos vyzdžio dydį.
Tyrime dalyvavę savanoriai buvo stebimi judėjimo fiksavimo įrenginiu ir akių sekimo technologija, jiems sėdint simuliuojamame naftos ir dujų perdirbimo gamyklos valdymo kabinete.
Dalyviams reikėjo reaguoti į netikėtus iššūkius, pavyzdžiui, avarinius signalus, ir tuo pačiu metu stebėti du ekranus.
Rezultatai parodė, kad atliekant nesudėtingas užduotis dalyvių akių judėjimas buvo gan nuspėjamas, tačiau jis darėsi nereguliarus pasirodžius iššūkiams.
Tyrėjai šiuos rezultatus palygino su NASA duomenimis, kuriuos parodoma, kaip astronautų vyzdžiai keičiasi reaguodami į stresą.
Sugretinus šiuos du duomenų rinkinius paaiškėjo, kad žmogaus vyzdžių didis streso būklėje nenormaliai keičiasi.
Tyrėjai tikisi, kad vyzdžių plėtimasis vieną dieną bus panaudotas stebėti, kaip gerai darbuotojai tvarkosi su stresinėmis sąlygomis, pavyzdžiui, ligoninėse, biuruose ar gamyklose.
„Būtų puiku, jei žmonės galėtų visą laiką tobulai dirbti.“ – sako dr. Kim. – „Tačiau kai esame pavargę, dažnai klystame. Taigi, jei galėtume stebėti darbuotojo psichinę būklę, tuomet galbūt galėtume užkirsti kelią būsimoms klaidoms.“
Tyrėjai ketina eksperimentą pakartoti su įvairaus amžiaus žmonėmis, o taip pat tirti, kaip jų širdies ritmas, smegenų signalai ir raumenų susitraukimai keičiasi reaguodami į stresą.
Tyrimas buvo publikuotas „International Journal of Human-Computer Interaction“.
Publikacija parengta po anksčiau šiais metais „Mental Health Foundation“ atlikto tyrimo, kuris parodė, kad iš 4 619 jame dalyvavusių žmonių 74 procentai prisipažino jaučiantys tiek streso, kad nebegali jo valdyti ir spręsti situacijos.
Iš patyrusiųjų stresą, 51 procentas susirgo depresija, o 61 procentas patyrė nerimo sutrikimų.
