Gresia 50 tūkst. vaikų
Per pastarąjį dešimtmetį tokių neskiepytų ir neatsparių tymų virusui vaikų susidarė daugiau nei 50 tūkst. Medikai ragina tėvus, net ir praleidusius skiepijimo laiką pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, atvesti savo atžalas pasiskiepyti ir apsaugoti nuo ligos. Tai jie gali padaryti nemokamai.
Paskiepijamų vaikų dalis mažėja nuo 2009 m. – 2009 m. siekė 97 proc., 2018 m. – vos 92,2 proc. Tai kelia realią grėsmę susirgti tymais žmonėms, kuriems skiepytis pagal amžių dar anksti, ar tiems, kuriems nesusiformavo imunitetas po skiepų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tymų ir raudonukės viruso cirkuliavimo sustabdymui reikalingos aukštos (≥ 95 proc.) skiepijimo aprėptys dviem MMR vakcinos dozėmis.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai primena, kad kasmet mūsų šalyje nepaskiepyti nuo šios ligos kasmet lieka per 5 tūkst. vaikų.
2019 m. sausio 1 – kovo 13 d. Lietuvoje iš viso užregistruoti 128 tymų atvejai (vidutinis sergamumo tymais rodiklis 4,56 atv./100 tūkst. gyv.). Tuo tarpu pernai per visus metus tymais Lietuvoje susirgo 30 žmonių.
Židinys – Kaune
Pagal gyvenamąją vietovę daugiausiai tymų atvejų registruota Kauno (87 atv.) ir Vilniaus (29 atv.) administracinėse teritorijose, mažiausiai – Marijampolės (3 atv.), Utenos (3 atv.), Alytaus (2 atv.), Klaipėdos (1 atv.), Panevėžio (1 atv.), Telšių (1 atv.) ir Šiaulių (1 atv.) administracinėse teritorijose.
Tymai diagnozuoti 45 vaikams ir 83 suaugusiems asmenims. Jauniausias asmuo, kuriam nustatyta tymų diagnozė – 7 mėn., vyriausias – 70 m. asmuo. Daugumos susirgusių asmenų skiepijimo būklė buvo nežinoma arba buvo neskiepyti.
Lietuvoje tymų vakcina pradėta skiepyti nuo 1964 m. viena vakcinos doze, o nuo 1988 m. dviem vakcinos dozėmis. Ypatingai susirūpinti turėtų tie, kurie liko visai neskiepyti arba buvo paskiepyti viena vakcinos doze. Jei asmuo nežino savo skiepijimų būklės, jis turi galimybę atlikti kraujo tyrimą ir įsitikinti dėl imlumo tymams.
Taip pat itin budrūs turėtų būti kūdikius auginantys tėvai. Pirmąja vakcinos doze kūdikiai skiepijami sulaukę 15 mėnesių amžiaus (antrąja – 6-7 metų), tad iki tol laiko juos gali užkrėsti šeimos nariai.
Kas gali skiepytis tymų vakcina ,,Priorix‘‘ valstybės lėšomis
• Vaikai, kurie nebuvo paskiepyti dėl tam tikrų priežasčių pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.
• Kontaktiniai asmenys, kurie buvo sąlytyje su sergančiuoju tymais, skiepijami viena ,,Priorix‘‘ vakcinos doze.
• Kontaktinių asmenų sąrašą sudaro visuomenės sveikatos specialistas, gavęs pranešimą apie tymų ligos atvejo įtarimą.
• Asmuo, žinantis, kad buvo kontakte su sergančiuoju ir dėl tam tikrų priežasčių neįtrauktas į kontaktinių asmenų sąrašą, gali kreiptis į teritorinį visuomenės sveikatos centrą.
Savo arba darbdavio lėšomis turėtų pasiskiepyti:
• Asmenys, kurie nežino ar buvo skiepyti nuo tymų. • Asmenys, kurie buvo skiepyti viena tymų vakcinos doze. • Asmenys, nesirgę tymais.
Tymus sukelia itin lakus virusas, kurį platina sergantis žmogus. Pagrindinis tymų viruso perdavimo būdas – oro lašelinis, todėl virusas lengvai plinta patalpose. Persirgus susidaro ilgalaikis visą gyvenimą trunkantis imunitetas.
Tymų inkubacinis laikotarpis trunka apie 10 dienų (7-18-21 d.). Asmuo gali platinti infekciją vidutiniškai 4 d. iki bėrimo atsiradimo ir 4 d. po bėrimo pasirodymo. Vienas tymais sergantis asmuo gali užkrėsti iki 18 žmonių.
Tymų klinikiniai požymiai: karščiavimas (38-39 °C), bendras silpnumas, sumažėjęs apetitas, sloga, konjuktyvitas, kosulys, Filatovo ir Kopliko dėmelių atsiradimas skruostų gleivinėje, Makulopapulinis (tamsiai rausvos, netaisyklingos formos, susiliejantis) bėrimas:
• Bėrimas dažniausiai atsiranda 3-4 ligos dieną;
• Pirmieji bėrimo elementai atsiranda ausų, veido, kaklo srityje;
• Vėliau išberia liemenį, rankas, šlaunis, blauzdas ir pėdas;
• Buvusio bėrimo vietoje būdinga odos hiperpigmentacija, kuri po savaitės išnyksta.
Dažniausios tymų komplikacijos: vidurinės ausies uždegimas, plaučių uždegimas, laringitas, viduriavimas, encefalitas (smegenų uždegimas).
Tėvai daro žalą
Vis dėlto, jeigu skiepai gali apsaugoti ligos, prieš kurią bejėgiai absoliučiai visi vaistai, protrūkį, kodėl tėvai nesiryžta vaikų skiepyti ir nebando jų apsaugoti?
„Tėvų požiūris neskiepyti vaikų paprastai formuojasi po neteisingos informacijos tiekimo į visuomenę. Tėvai kartais nepagalvoja, kad vaikui yra didelė našta kovoti su virusu, kuris gali baigtis net mirtimi. Būtent tymai gali sukelti neišgydomą plaučių uždegimą“, – sako imunologė.
Ji neslepia – tie tėvai, kurie nusiteikę prieš vakcinas ir skiepijimus, patys pirmieji atveda vaikus skiepytis po žinios apie tragiškas mirtis arba sudėtingus atvejus.
„Kai įvyksta bėda, tymų ar kitos mirtinos ligos protrūkis, tai tėvai, kurie buvo nusistatę prieš skiepus, eina patys pirmieji skiepyti vaikus. Apmaudu, kad tokius dalykus reikia prisiminti tik tada, kai įvyksta bėda“, – sako D.Razmuvienė.
Tymai yra itin užkrečiami
Tymai – tai ūminė, itin užkrečiama, sisteminė odos bėrimą sukelianti virusinė infekcija, plintanti per orą. PSO duomenimis, iki 1980 m. prieš pradedant vakcinaciją pasauliniu mastu, kiekvienais metais buvo registruojama 2,6 mln. mirčių nuo tymų.
2017 m. visame pasaulyje nuo tymų infekcijos mirė 110 tūkst. žmonių. Didžiausias mirštamumas registruojamas jaunesnių nei 5 metų amžiaus vaikų grupėje.
Vienintelė apsaugos priemonė nuo tymų infekcijos – skiepai. ULAC medikai atkreipia keliautojų dėmesį, kad prieš vykstant į minėtas užsienio šalis, reikėtų pasirūpinti savo ir savo vaikų skiepais.
Remiantis moksliniais tyrimais, įrodyta, kad ilgalaikis imunitetas susidaro po 2 įskiepytų kombinuotos tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcinos dozių.
Reportažą apie tymus su gydytoja žiūrėkite čia:
