Šiemet Lietuvoje užregistruota jau 26 šios ligos atvejai, o visi susirgę žmonės nebuvo skiepyti nuo tymų arba šis faktas nėra žinomas.
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, skiepai yra efektyviausia priemonė, apsauganti nuo šios ligos. Tymais daugiausia sergama šalyse, kur skiepijimų apimtys nepakankamos.
„Tad siekiant apsisaugoti nuo tymų, žmonėms, kurie buvo paskiepyti tik viena vakcinos doze arba nežinantys, ar buvo iš viso skiepyti, reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Į gydytoją kreiptis reikėtų ir tiems žmonėms, kurie galimai turėjo kontaktą su tymais sergančiu asmeniu. Tymai yra itin užkrečiama ir pavojinga liga, vis tik jos galima išvengti pasiskiepijus.
Paradoksalu, jog turint efektyvias priemones, dalis žmonių vis dar rizikuoja savo bei aplinkinių sveikata ir nesiskiepija“,- sako ministras A. Veryga.
Skiepai apsaugo ne tik patį žmogų nuo pavojingų infekcinių ligų, bet ir padeda sudaryti kolektyvinį imunitetą, kuris sukuriamas tada, kai paskiepijama pakankama dalis gyventojų ir taip visuomenė apsaugoma nuo infekcijos plitimo nuo žmogaus žmogui.
Susirgimų daugėja, nes tymų virusai yra ypač lakūs, todėl lengvai plinta oru. Skaičiuojama, jog vienas sergantis žmogus, gali sukelti 15-17 naujų susirgimų.
Tymai pasireiškia karščiavimu, bėrimu ir kvėpavimo takų uždegimu. Po 1–2 dienų nuo ligos pradžios atsiranda neniežtintis bėrimas, pirmiausia – galvos srityje, vėliau bėrimas plinta žemyn per visą kūną.
Todėl pastebėjus pirmuosius ligos simptomus patariama kuo skubiau kreiptis į šeimos gydytoją. Įtarus arba patvirtinus susirgimą, sergantysis tymais izoliuojamas namuose nuo 9 iki 21 dienos, o pasireiškus komplikacijoms gali būti paguldytas į ligoninę. Atliekamas atvejo epidemiologinis tyrimas, siekiama išsiaiškinti turėjusius kontaktą ir galėjusius užsikrėsti asmenis.
Lietuvoje kombinuota tymų-epideminio parotito-raudonukės (MMR) vakcina yra skiepijama pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Valstybės lėšomis MMR vakcina vaikai skiepijami du kartus: 15– 16 mėn. ir 6–7 m. amžiaus. Taip susidaro ilgalaikis imunitetas.
Tymai prasideda karščiavimu, kosuliu, sloga, akių junginių uždegimu. Po kelių dienų nuo ligos pradžios išberia, pirmiausia – galvos srityje, vėliau bėrimas „leidžiasi“ žemyn, apima liemenį, galūnes. Bėrimui nykstant, jo vietoje dar kurį laiką išlieka rusva pigmentacija.
Sergant tymais dažnai dar prisideda viruso sukeltas plaučių uždegimas, gerklų pakenkimas, rečiau – smegenų uždegimas (encefalitas).
Dažniausios tymų komplikacijos – pneumonijos, laringitai, otitai. Retais atvejais tymai gali sukelti encefalitą.
Nesirgusiems tymais ir neskiepytiems anksčiau gali būti rekomenduojama pasiskiepyti ir suaugusiems. Neskiepyti žmonės, bendravę su užsikrėtusiu žmogumi, ne vėliau kaip per 72 val. po kontakto gali būti skiepijami, siekiant išvengti susirgimo.
