• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Atėjus pavasariui žmonės ima busti iš savo žiemos miego, traukti iš spintų dailius ir plonus drabužėlius ir neretai suvokti, kad per žiemą kai kas pasikeitė. Kūno formos. Todėl sportas ir dietos būna pirmieji pavasario šaukliai. Deja, dietologės pastebi, kad dietomis dažniausiai pridaroma tik žalos ir išskiria pavojingiausias.

Atėjus pavasariui žmonės ima busti iš savo žiemos miego, traukti iš spintų dailius ir plonus drabužėlius ir neretai suvokti, kad per žiemą kai kas pasikeitė. Kūno formos. Todėl sportas ir dietos būna pirmieji pavasario šaukliai. Deja, dietologės pastebi, kad dietomis dažniausiai pridaroma tik žalos ir išskiria pavojingiausias.

REKLAMA

Lietuvos dietologų draugijos narė Rūta Petereit sako, kad dietų laikytis yra neprotinga, nes visos dietos neturi rimto mokslinio pagrindimo.

„Dietų privalomas yra toks: jeigu jų laikysies, jos tikrai tau padės numesti svorį. Bet ar tai fiziologinis svorio numetimas? Aišku, kad ne. Visos populiariosios dietos nepakeičia mitybos įpročių, nukritęs svoris pasilaiko savaitę, kartais dvi, tačiau svoris krenta skysčių arba elektrolitų sąskaita. Visos dietos varo skysčius, liuosuoja, tačiau riebalai nekrenta. Po kelių savaičių, grįžus prie įprastinio režimo, pranykę kilogramai kaip mat sugrįžta“, – tv3.lt kalbėjo dietologė.

Mažai angliavandenių

R. Petereit sako, kad vienos pavojingiausių dietų yra tos, kurios liepia vartoti mažai angliavandenių.

REKLAMA
REKLAMA

„Yra dietos, kur angliavandeniai ribojami iki 20 gr. per dieną. Angliavandeniai, priminsiu, yra grūdai, daržovės, vaisiai, o grūdų ar sausų kruopų žmogui reikia duoti iki 90 gr. per dieną. Tiek gauti būtina, nes angliavandeniai būtini centrinei nervų sistemai, kitaip tiesiog žalojimas organizmas. Tad tos populiariosios dietos, kurios labai griežtai riboja angliavandenių kiekį ir siūlo vartoti mažiau nei 20 gr. angliavandenikų per dieną, prieštarauja fiziologijai.

REKLAMA

Drastiškai sumažinus angliavandenių kiekį, pasireiškia ketozės būklė. Aišku, kad gali būti deginami tie sukaupti riebalai, tačiau toje būklėje energija gaunama iš mažų angliavandenių dalelių, vadinamų ketonų. Organizmas, kai yra ketozės būklės, mažiau suvalgo, bet būna ir nepageidaujamų poveikių – neįprastas kvapas iš burnos, vidurių užkietėjimas... Tad tokios dietos tikrai nerekomenduojamos. Geriausiai žmogus jaučiasi, kai kartu su grūdais, vaisiais, daržovėmis suvartoja bent apie 150 gr. Angliavandenių. Tada gali normaliai funkcionuoti smegenys, gaunamas pakanakamas energijos kiekis iš maisto“, – pasakoja R. Petereit.

REKLAMA
REKLAMA

Mažai riebalų

Dietologė įspėja, kad pavojingos ir tos dietos, kurios stipriai mažina riebalų suvartojimą – tai, sako specialistė, irgi neatitinka žmogaus fiziologijos.

„Riebalai irgi reikalingi mūsų organizmo ląstelėms. Moksliškai įrodyta, kad iš viso kaloražo 15 proc. turėtų būti baltymų, iki 30 proc. riebalų, o likę – angliavandeniai. Jeigu dieta palieka žmogui per dieną 10-15 gr. Riebalų, tai irgi prieštarauja fiziologijai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Riebalai reikalingi ne tik mūsų energijai, jie duoda ir skonines savybes, ir jie labai reikalingi mūsų organizmui. Riebalai reikalingi termoreguliacijai, aprūpina organizmą tirpiais vitaminais, biologiškai aktyvioms medžiagoms, užtikrina organizmo procesų vyksmą“, – kalba R. Petereit.

Dietologė sako, kad, jeigu organizmui trūksta riebalo, sutrinka lytinius hormonus surišančio hormono kiekis.

REKLAMA

„Jeigu jauni vaikinai pradeda daug sportuoti, išdidina baltymų kiekį ir sumažina riebalų, jiems per keletą metų sutrinka lytinė funkcija. Tai yra irgi diskomfortas. Tad riebalų reiktų nemažinti, suvartoti apie 25 proc., tik reikėtų vartoti tuos geruosius riebalus – alyvuogių ar linų sėmenų aliejų, mažinti transformuotų riebalų“, – sako R. Petereit.

Vegetarizmas ir žaliavalgystė

Dietologė sako, kad vegetarizmas bei žaliavalgystė vaikams iki 18 metų taip pat yra kenksmingas.

„Jei suaugęs nevalgo tam tikros grupės mėsos, viskas tvarkoje, amino rūgštis galima gauti iš žuvies, pieno produktų ar kitur, bet vegetarizmas nėra toleruojamas ar rekomenduoajamas vaikams. Kol nėra pilnametystės, neturėtų būti nei vegetarizmo, nei žaliavalgystės, kas išvis yra labai blogai.

REKLAMA

Mažai vegetarų ir žaliavalgių turi antsvorį ir nutukimą, jie turi mažesnę širdies ligų riziką, bet jiems gali trūkti amino rūgščių, jie gali stokoti tam tikrų vitaminų – b12, vitamino d – mikroelementų (kalcio, geležies). Dažnai keturiolikmetės ar šešiolikmetės bando tapti vegetarėmis ar žaliavalgėmis, bet į tai reikia atsižvelgti. Žmonės gali nevalgyti mėsos ar žuvies – tai nėra žalinga, bet labai sunku pačiam žmogui susibalansuoti, kad būtų geras baltymų, riebalų ir angliavandenių santykis“, – pasakojo R. Petereit.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vieno produkto dietos

Portalo tv3.lt kalbinta dietologė Eglė Šinkevičiūtė sako, kad pavojingiausios yra vieno produkto dietos.

„Jeigu dieta turi pavadinimą, tai ji jau yra bloga, nes ją turėjo kažkaip pavadinti, kad sudomintų, nes šiaip iš savęs ji neveikia. Pati pavojingiausia dieta yra bet kokia vieno produkto dieta – grikių, kefyro, obuolių, kiaušinių dieta. Gerai subalansuota mityba yra tada, kai viso raciono normoje yra tiek baltymų, tiek riebalų, tiek angliavandenių. Tam tu su žmogumi susitinki, padarai analizę, išsiaiškini, kam jis alergiškas, ko jis netoleruoja ir padarai individualų mitybos planą žmogui. Žmogui mitybos racione turi nieko netrūkti“, – sako dietologė.

REKLAMA

E. Šinkevičiūtė sako, kad kartais žmonės sako: „laikiausi grikių dietos ir per savaitę numečiau penkis kilogramus“. Dietologė sutinka, kad kilogramus taip galima numesti, tačiau tai, pabrėžia jis, bus trumpalaikis poveikis ir dar žalingas sveikatai.

Vakarienės nevalgymo mitas

E. Šinkevičiūtė sako, kad sklendančios kalbos, jog nevalgant vakarienės galima lengvai sukūsti tėra didelis mitas. Pasak jos, rezultatas greičiau gali būti priešingas – galite net priaugti svorio.

REKLAMA

„Jei vakare prisivalgai, tai eina į kūną, bet jei suvalgai porciją salotų, kur yra angliavandeniai iš daržovių, yra gėrybių, vištienos ar žuvies – tai jau subalansuota vakarienė. Nuo tokios vakarienės mes lieknėsime, nes dieną užbaigsime baltymu. Storėjame dėl to, kad mūsų medžiagų apykaita neveikia, o vakarienės atsisakymas jau kenkia tavo medžiagų apykaitai.

Žmogaus medžiagų apykaita turi savo veikimo principą. Reikia valgyti ne daugiau kaip kas tris-keturias valandas. Kai nuolat palaikai valgymo režimą, virškinimo sistema ir skrandis įpranta, ir ji automatiškai gerai veikia. Palaikyti valgymo režimą nėra įprasta ir paprasta, bet ši investicija labai apsimoka. Tai yra investicija į gerą medžiągų apykaitą, ir tai yra labai daug“, – sako E. Šinkevičiūtė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pašnekovė sako, kad taisyklė „ po šešių nevalgau“ tinka nebent tuomet, jei 9 val. vakaro eini miegoti, tačiau, einant miegoti vėliau, vakarieniauti taip pat galima vėliau.

Tad E. Šinkevičiūtė sako, kad svarbiausia palaikyti greitą medžiagų apykaitą laikantis reguliaraus valgymo režimo – tada ir dietų laikytis nereikės.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų