„Camelia“ vaistinių tinklas tęsia informacinę kampaniją „Skirk savo laiko pandemijai sustabdyti“ ir telkia dėmesį skiepų nuo COVID-19 baimėms aptarti bei atsakyti į aktualius klausimus.
Vaistai – nebent tik po skiepo
Pastaruoju metu internetinėje erdvėje vis dažniau pasigirsta nuomonių ir patarimų, kad prieš vakcinaciją pravartu išgerti vaistų nuo karščiavimo – neva taip skiepo šalutinis poveikis bus silpnesnis arba jo nebus išvis. Vaistininkas R. Blynas skuba paneigti šią klaidingą informaciją.
„Pirma, šiuo atveju prieš vakcinaciją vaistais apkrauname organizmą, antra – šalutinė reakcija tik įrodo, kad imunitetas formuojasi ir iš anksto suvartoti vaistai netgi galėtų šiek tiek pabloginti sąlygas jo formavimuisi, – įspėja R. Blynas. – Vaistais galima nebent sumažinti po skiepo atsiradusį skausmą ir karščiavimą. Svarbu atsižvelgti į savo savijautą – kartais ir karščiuojantis žmogus jaučiasi visai gerai ir nejaučia poreikio malšinti temperatūros – to daryti ir nebūtina. Bet jei temperatūra pasiekia 38–38,5 laipsnių ir daugiau, jaučiamės prastai, galima išgerti vaistų, geriausia – paracetamolio.“
Vyresni ir vieni gyvenantys žmonės dažnai baiminasi, kad po skiepo jų savijauta bus itin prasta ir svarsto, kokių vaistų reikėtų įsigyti, rašoma pranešime spaudai.
Gydytojos I. Juškienės teigimu, namų vaistinėlėje visuomet turėtų būti vaistų, malšinančių skausmą ir karščiavimą, nes tai yra pirmosios pagalbos sudedamoji dalis. Jokių kitų specifinių vaistų, skirtų kovoti su būtent nuo COVID-19 vakcinos galinčiu atsirasti šalutiniu poveikiu, turėti nereikia.
„Dažniausiai šalutinis COVID-19 vakcinų poveikis yra nestiprus, trunka keletą dienų ir praeina savaime“, – ramina gydytoja.
Derėtų atsisakyti alkoholio
Norintiems, kad vakcina nuo COVID-19 viruso būtų efektyvi, rekomenduojama kuriam laikui atsisakyti alkoholio ir rūkalų.
„Nevartoti alkoholio rekomenduojama bent dieną prieš ir keletą dienų po vakcinacijos. Alkoholis slopina imuninės sistemos aktyvumą, dėl to galimai susiformuoja silpnesnis imunitetas. Rūkymas taip pat slopina imunitetą, tačiau reikia prisiminti, kad staiga metus rūkyti prieš vakcinavimą, imunitetas patiria ne ką mažesnį stresą, dėl to rūkymo faktorius šiame kontekste nėra toks aktualus“, – tvirtina šeimos gydytoja I. Juškienė.
Vaistininkas R. Blynas pastebi, kad rūkantys žmonės turėtų būti dar labiau suinteresuoti skiepytis, nes rūkaliams, kaip žinia, koronavirusą įveikti yra sunkiau, liga labiau pažeidžia plaučius, nei nerūkantiems.
Prieš vakciną – gera savijauta
Gydytoja I. Juškienė perspėja, kad vakcinuotis negalima esant ūmiems viršutinių kvėpavimo takų ar virškinamojo trakto ligų simptomams su karščiavimu. Taip pat nerekomenduojama 4 savaites prieš COVID-19 vakcinaciją skiepytis gyva vakcina (tymų, raudonukės, kiaulytės, geltonosios karštligės ir kt.). Kol nebaigta COVID-19 vakcinavimo schema nerekomenduojama skiepytis jokiomis kitomis vakcinomis, nes neturima pakankamai informacijos, kaip skiepai nuo koronaviruso sąveikauja su kitomis vakcinomis.
„Prieš vykstant skiepytis reikėtų išgerti kasdien vartojamus vaistus, ypač nuo kraujospūdžio, nes pasitaiko atvejų, kai asmuo ateina vakcinuotis susijaudinęs, įsitempęs, neišgėręs būtinų vaistų ir taip iššaukia hipertenzinę krizę. Taip elgtis negalima, – perspėja gydytoja. – Vakcinavimo dieną taip pat labai svarbu gerti pakankamai vandens ir būti pavalgius, nes labai dažnai pasiskiepijusiems pacientams dėl to pasidaro silpna ir svaigsta galva, nes atsiranda hipoglikemija – kraujyje sumažėja gliukozės kiekis.“
Vaistininko R. Blyno teigimu, prieš skiepijimą pacientui yra naudinga apie tai įspėti darbdavį – vakcinos šalutinio poveikio nuspėti neįmanoma, o kitą dieną po skiepo dėl prastesnės savijautos gali prireikti laisvos dienos. Tai, pasak pašnekovo, itin aktualu svarbų, atsakingą darbą dirbantiems, vairuoti ar valdyti mechanizmus turintiems asmenims.
„Apie pasireiškusį šalutinį vakcinos poveikį naudinga informuoti ir Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą, kad ši galėtų rinkti tikslią informaciją“, – sako vaistininkas.
Pasak vaistininko R. Blyno, vykti skiepytis svarbu pailsėjus, pozityviai nusiteikus, atsikračius kamavusių baimių ir abejonių – tam gali padėti konsultacija su šeimos gydytoju bei patikimų, mokslinių šaltinių apie vakcinas nuo koronaviruso paieška. „Atvykus skiepytis taip pat reikėtų atidžiai perskaityti pateikiamą klausimyną, kylant dvejonių – pasitarti su sveikatos specialistais, kad neliktų neaiškumų“, – priduria pašnekovas.
Po skiepo nerekomenduojama intensyviai mankštintis, nes aktyvi fizinė veikla veikia imuninę sistemą ir tai gali sukelti stipresnį nei įprasta šalutinį poveikį – karščiavimą, raumenų skausmą ir pan. Pasiskiepijus taip pat patariama bent parą vandeniu nešlapinti dūrio vietos ir nesimaudyti, kad į jos vietą nepatektų infekcija.
Svarbu neprarasti budrumo
Vaistininkas R. Blynas pabrėžia, kad svarbu būti kantriems – imunitetas susiformuoja po antros skiepo dozės praėjus porai savaičių.
„Kai kurie žmonės sugalvoja atšvęsti vakcinaciją ir ta proga surengia vakarėlį, tačiau taip elgtis yra labai neatsakinga. Pacientas turi žinoti, kad ir po skiepo jis nėra 100 proc. saugus, kad nesusirgs koronavirusu – vakcinacija pirmiausia yra skirta užtikrinti, kad užsikrėtus šiuo virusu nepasireikš stiprios komplikacijos. Pasiskiepijus reikėtų ir toliau laikytis šalyje galiojančios tvarkos – saugoti save ir kitus, laikytis nurodytų atstumų, dėvėti apsaugines kaukes“, – akcentuoja vaistininkas.