„Vieta – pastatas, aplinka, infrastruktūra – suteiks daug informacijos apie tai, kaip tinkamai pasirinkti aprangą ir avalynę. Reikia atkreipti dėmesį, ar vestuvės vyks sodyboje, ar restorane, o gal paplūdimio bare? Organizatoriai taip pat numato renginį su tam tikru aprangos kodu. Svečiai turi jo laikytis,“ – tvirtina etikos specialistas.
Pašnekovas pastebi, kad poceremoninė šventė gali vykti „beveik nuogiems pirtyje“, arba svečiams gali prireikti sportinių kostiumų „miško aikštelėje kepant grilio patiekalus ir žaidžiant lauko žaidimus“, tačiau populiarus renginių aprangos kodas yra ir „cravate blanche“ – pats oficialiausias aprangos kodas, žinomas kaip „White Tie“, kuriam reikalingas itin kruopštus drabužių parinkimas.
„Tokiu atveju, svečiai puošiasi frakais ar smokingais ir vakarinėmis suknelėmis,“ – paaiškina A. Lydeka.
Specialistas pabrėžia trečiąjį faktorių, kurį svarbu žinoti kiekvienam vestuvių svečiui – tai renginio formatas arba struktūra. Pasak jo:
„Vestuvės gali trukti tris valandas, kai prie stalo susirenkama papietauti, ir gali trukti tris dienas, kai svečiai važiuoja į kaimo turizmo sodybą. Tad reikia atsižvelgti į šventės trukmę ir eigą. Svečiai turi žinoti, ar programoje numatyti žaidimai, ar reikės keisti lokaciją.“
A. Lydeka taip pat tikina, kad jei vestuvių kvietime trūksta šios informacijos, nėra nieko gėdingo užduoti klausimus organizatoriams. „Tai leidžia išvengti vestuvėms nepasiruošusių svečių ir nepavykusio renginio,“ – paaiškina pašnekovas.
Sumos vokelyje dydžio ribos itin plačios
Tradiciškai vestuvių dalyviams jaunavedžiai dovanoja vokelius su tam tikra suma. Etikos specialistas tvirtina, jog atsakyti, kokio dydžio ji turėtų būti, beveik neįmanoma. Jis teigia:
„Dovanojama suma priklauso nuo to kas dovanoja, kam dovanoja ir nuo renginio formato. Mažiau nei penkiasdešimt eurų šiais laikais atrodys keistai mažai, o daugiau nei dešimt tūkstančių gali sukelti minčių, jog už šios sumos slypi kitokie interesai.“
„Vidutiniškai pora dovanoja tris – keturis šimtus eurų, – sako žymi vestuvių planuotoja Laura Vagonė, ir priduria: Tačiau į vokelį žmonės deda tiek, kiek negaila. Žmogus pats savęs turi paklausti, ar geriausiam draugui gaila šimto eurų, ar ne. Ar gaila dviejų, ar ne?
Yra mitų, kad vokelyje esanti suma turi atpirkti žmogaus buvimą šventėje – padengti maistą, nakvynę. Iš tiesų, jaunavedžiai, planuojantys savo šventes, kviečia į vestuves ne dėl vokelio. Geriau mažiau įdėti į vokelį, bet „abiem kojom“ dalyvauti šventėje.“
Kyla ir dovanos priedo galvosūkis
Daug metų gėlės buvo pagrindinis dovanos priedo pasirinkimas, tačiau šiuolaikinėse šventėse vis dažniau galima pastebėti to atsisakymą arba vietoje puokščių dovanojamus loterijos bilietus.
„Gėlės visada papuošia renginį ir sveikinimui suteikia emocijos, estetikos, prabangos. Be abejo, reikia įvertinti renginio struktūrą, svečių kiekį ir pagalvoti, ar jaunavedžiai galės visas gėles parsivežti, ar tai neužvers jų namų. Nereikia per daug didelių puokščių, kai renginys didelis. Loterijos bilietų dovanojimo nesuprantu ir pateisinimo tam neturiu,“ – kalba A. Lydeka.
Štai vestuvių planuotoja teigia: „Gėlių dovanojimas vienareikšmiškai išeina iš mados. Žmonės ima mąstyti praktiškai. Jeigu šventė didelė, jaunavedžiai neturi kur dėti sudovanotų gėlių. Šį klausimą svečiai bando išspręsti įvairiai, pavyzdžiui, neša tik vieną žiedą.“
Kita vertus, pasak L. Vagonės, lietuviai į šventę „tuščiom rankom“ eiti negali, tad kartais vietoje gėlių neša vyno butelį, arba knygas.
„Man labai patinka formuluotė kvietimuose: „Atneškite knygą, kurią norėtumėte, kad perskaitytume.“ Tai daug pasako apie svečią ir papildo poros biblioteką. Populiarėja ir loterijos bilietai, ir aukojimas labdaros fondams. Kartais prašoma atnešti maisto beglobiams gyvūnams, kuris paskui perduodamas prieglaudoms,“ – sako pašnekovė.
„Sakoma, kad negalima dovanoti aštrių daiktų. Bet aš pati visai džiaugčiausi gavusi gerą peilių rinkinį. Kažkokių kitokių taisyklų nėra. Reikia džiaugtis, kad nebegyvename tais laikais, kai prekių pasiūla parduotuvėse buvo ribota, o „vokelių mados“ dar nebuvo, tad įvykus vestuvėms tarp dovanų rasdavai vienodus stalo indų rinkinius,“ – papildo L. Vagonė.
Svečiai vis dar daro klaidas
„Dažnai svečiai neatkreipia dėmesio į tai, kad jaunavedžiai nurodo datą, iki kada atsakyti į kvietimą, – teigia žymi vestuvių planuotoja Laura Vagonė. – Kartais kvietime taip pat prašoma nurodyti, kokio pagrindinio patiekalo svečias pageidauja, ar turi kažkokias alergijas. Aprangos kodo nesilaikymas taip pat yra nepagarbos ženklas, tad labai svarbu atidžiai perskaityti kvietimą ir laikytis jame pateiktų nuorodų.“
Vis dėlto, anot L. Vagonės, pagrindinė vestuvių svečių klaida yra atėjimas į šventę ne švęsti, o laukti kol kažkas „palinksmins ar pašokdins“.
„Svečiai patys yra šventė, todėl turi atitinkamai elgtis. Geras svečias yra tas, kurio nereikia „varyti“ į aikštelę ar dirbtinai linksminti,“ – pasakoja specialistė.
Svarbu paminėti ir tai, kad gavus kvietimą į vestuves kartais kyla klausimas ne ką dovanoti, ar kaip apsirengti, o kaip atsisakyti. Etikos žinovas A. Lydeka sako:
„Pirma, reikia pranešti, kad vestuvėse nedalyvausite. Antra, būtina pasakyti nedalyvavimo priežastį. Trečia, priežastis turi būti pakankamai svari, kad nebūtų abejonių, jog žmogus tikrai negali atvykti.“
Teksto autorė: Orinta Sereičikaitė
Kažkokia nesąmonė
