Šakynos ir Piktuižių kaimų bendruomenės susėdo švęsti net prie 4 km stalo ilgio, būtent tiek ir skiria šiuos kaimus. Stalui panaudota 35 tūkst. km lentų, 80 tūkst. medvaržčių, o jį pastatyti bendruomenėms užtruko dvi savaites.
Prisijungė ir kitos bendruomenės
Šiaulių pašonėje nusidriekęs stalas buvo pilnas gardumynų, o šeimininkai prie jo kvietė ne tik dviejų kaimų gyventojus, bet ir visus, kas švenčia kaimynų dieną keliaudami pro neįprastą stalą. Prie šventės prisijungė Joniškio ir Naujosios Akmenės bendruomenių atstovai.
„Privertė anksčiau baigti darbus, aš asmeniškai viską išsvaidžiau, kad tik čia galėčiau atvažiuot“, – tikino šventės dalyvė.
„Nudžiugau, kad sugalvojo bendruomenė ir nusprendėm būtinai važiuoti“, – jai antrino kita kaimynų dienos gerbėja.
Įspūdingas stalas, sujungęs net kelis kaimus – dar pernai bendruomenei gimusi idėja.
„Mintis kilo mūsų bendruomenės jaunimui, jie norėjo atgaivinti tuos senovinius santykius, kai kaimynai susėsdavo prie stalo kartu, pabendraudavo“, – pasakojo Šakynos bendruomenės pirmininkė Saulė Kreimerienė.
Tiesa, pastatyti tokį stalą ne taip ir paprasta, reikėjo gausybės leidimų. O stalą meistravo abiejų kaimų auksarankiai.
Kartu ir dirba, ir plepa
Dzūkijoje žmonės taip pat džiaugėsi savo kaimynais. Patarlė, kad žmogus džiaugiasi, jeigu kaimyno kluonas dega, ten negalioja.
Šilėnuose gyvenančios kaimynės Laima ir Aistė ir moteriškai paplepėt, ir padirbėti nevengia. Laima kalbesnė, sakė, kad tokia kaimynystė jai – dovana.
„Visus žinai, su visais labiniesi, su visais sveikiniesi. Ateinu ryte ir matau – palikta gėrybių, kaimynės svarainių“, – teigė šilėniškė Laima Švirinienė.
O besidalydami vienas su kitu ir bendrų temų randa. Moterys sau, vyrai – sau.
„Dabar pagrindinė tema – žvejyba. Eina ragų ieškoti miške. Čia aplink miškas, tai grybaujam kartu, stalo žaidimus žaidžiam. Aš duoną naminę kepu, tai dalinamės ta duonele. Kas ką turi“, – dėstė moteris.
Kaimynystė esą labai saugi
Birštone jau penktus metus iš eilės taip pat buvo rengiama „Kaimynų diena“ . Čia prie kiekvieno stalo tradiciškai su atsineštinėmis vaišėmis, dainomis ir šokiais kaimynai sveikino kaimynus su švente.
Ir ne tik jaunimas, į devintą dešimtį įkopusi senjorė Bronė neslėpė – jeigu ne prašalaičiai poilsiautojai, užsukantys į Birštoną, tai veikiausiai ir namų nerakintų, mat kaimynai kaimynais čia pasitiki nuo neatmenamų laikų.
„Jeigu ko prireikia, neturi – eini pas kaimyną“, – sakė birštonietė Bronė Raudonikienė.
Birštono kurorto bendruomenės atstovei belieka tik pritarti – kaimynas kaimynui čia lyg giminaitis.
„Mes labai saugiai gyvenam, nes vagysčių Birštone labai retai būna“, – tikino Birštono kurorto bendruomenės valdybos narė Ona Lodienė.
Kiekvienas kaimynas, kaip sakė Ona, žino, pas ką kas gimė, ar kas dukrą ištekino bei sūnų apvesdino. O gerus kaimynus sutikti, pasak jos – loterija.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
