„Statistika rodo, kad žaibai apie 4 kartus dažniau nutrenkia vyrus dėl pastarųjų neatsargaus ar neatsakingo elgesio. Taip kad turėkit galvoje, vyrukai.
Iš visų perkūnijų tik ~5 procentai išlydžių yra patys pavojingiausi (teigiami išlydžiai iš debesies į žemę).
Būtent jie dažniausiai padega namus, tvartus, medžius, nutrenkia žmones, gyvulius ir pan. Didžioji dalis žaibų išlydžių vyksta aukštai danguje (debesyse) ir yra nepavojingi žmonėms“, – rašoma pranešime.
PAGD įspėja, ką daryti prasidėjus perkūnijai
Ugniagesiai gelbėtojai primena svarbiausias taisykles, ką daryti, prasidėjus perkūnijai, kad apsaugotume save ir savo turtą.
Esant patalpoje:
- Būtina uždaryti langus, duris, dūmtraukius, kad patalpoje nebūtų skersvėjų.
- Nekurkite ugnies krosnyje, nes dūmai yra geras elektros laidininkas ir pritraukia žaibą.
- Nesinaudokite elektriniais prietaisais, telefonu, nelieskite vandens čiaupų, nebūkite šalia dūmtraukių, krosnių ir metalinių daiktų.
- Venkite maudytis duše ar vonioje, liesti vandens čiaupus.
Esant lauke:
- Perkūnijos metu negalima stovėti po medžiais, arti vandens. Taip pat negalima bėgti.
- Pavojinga būti prie aukšto statinio ar ant kalvos, šalia metalinių aptvarų, elektros tiekimo linijų.
- Nesaugu dirbti žemės ūkio darbus atvirame lauke.
- Jei perkūnija gamtoje užklupo netikėtai, geriausia palaukti jos pabaigos nedidelėje įduboje arba stataus šlaito papėdėje.
- Maudantis jūroje, ežere, upėje ar tvenkinyje, išgirdus griaustinį, reikia kuo skubiau lipti į krantą.
- Jei perkūnija užklupo važiuojant automobiliu, patartina sustoti, įtraukti anteną, nesiliesti prie metalinių detalių ir ramiai palaukti.
Jei pastebėjote tiesioginio pavojaus riziką, nedelsdami skambinkite pagalbos numeriu 112.
Jei žaibas trenkė į žmogų, nedelsdami kvieskite medikus – net jei žmogus toliau kalba ir yra sąmoningas, žaibas galėjo pakenkti vidaus organams. Laiku suteikus kvalifikuotą pagalbą nemaža dalis žaibo smūgį patyrusių žmonių išgyvena.
Įvardijo, kurie žaibai pavojingiausi
Kaip susidaro žaibai, anksčiau priminė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Gytis Valaika.
„Žaibai susidaro dėl didelių vertikalių oro temperatūros kontrastų ir oro drėgmės. Paprastai vasarą kamuolinio lietaus debesies viršūnė būna labai šalta ir siekia maždaug apie -55 – -60 laipsnių, o prie žemės gali būti +30 laipsnių ir daugiau.
Kuo šis skirtumas didesnis, tuo audros vystosi galingesnės, o žaibavimo intensyvumas – didesnis“, – paaiškino meteorologas.
Žaibai gali susidaryti:
- Debesyje (intra-debesinis žaibas): kai išlydis vyksta tame pačiame debesyje.
- Tarp debesų (inter-debesinis žaibas): kai išlydis vyksta tarp dviejų debesų.
- Nuo debesies iki žemės (debesies-žemės žaibas): kai išlydis vyksta tarp debesies ir žemės paviršiaus.
„Debesies viduje įvyksta apie 90 proc. visų žaibų. Pavojingiausi žaibai yra iš debesies į Žemę (sudaro apie 9–10 proc. visų žaibų), rečiausi – tarp debesų ir iš debesies į orą (apie 1 proc.)“, – pridūrė G. Valaika.
Žaibuoti gali ir vasarą, ir žiemą, o pats žaibavimas būna įvairių formų – nuo mums įprastų linijinių žaibų iki visiškai retų kamuolinių žaibų.
