Meteorologas Gytis Valaikas psulapyje „Orai ir klimatas Lietuvoje“ paaiškina, kaip atsiranda dulkių sūkuriai.
„Dulkių sūkuriai susiformuoja saulėtą ar mažai debesuotą dieną, kai oras prie žemės paviršiaus dėl Saulės įkaista ir greitai pakyla virš vėsesnio oro, tuomet susidaro oro srautas (nedidelis žemo slėgio sūkurys). Jei sąlygos būna geros (pvz. nėra foninio aplinkos vėjo), toks oro srautas gali pradėti suktis. Sparčiai kylant orui, labai šilto oro stulpas vertikaliai išsitempia ir sukimosi efektas sustiprėja.
Kadangi į besiformuojantį sūkurį nuo žemės paviršiaus veržiasi dar daugiau labai šilto oro, kad pakeistų kylantį orą, sukimosi efektas dar labiau sustiprėja ir tampa savaiminis. Visiškai susiformavęs dulkių sūkurys yra piltuvo formos (visai kaip sumažintas tikras viesulas), per kurį šiltas oras juda ir aukštyn, ir ratu. Kildamas į viršų oras atvėsta, praranda plūdrumą ir galiausiai sustoja kilti. Nustojus tekėti labai šiltam orui (ir/ar pradėjus tekėti šaltam orui) į sūkurį žemo slėgio sistema greitai sunyksta ir reiškinio nebelieka“, – rašo G. Valaika.
LIetuvoje šis reiškinys dažniausiai formuojasi pavasario antroje pusėje ir vasaros pradžioje.
Dulkių sūkuriai dažniausiai yra nepavojingi, bet prisiartinus per arti gali pažerti dulkių į akis arba akmenukų. Stipresni dulkių viesulai gali pakelti prastai pritvirtintas pavėsines, palapines ir kitus nesunkius objektus.
Dulkių sūkuriai susiformuoja ne tik Žemėje – jų pasitaiko net ir Marse.
