Panevėžietis jau 22 metus dirba radijuje. Kaip pats juokauja, tai – daugiau kaip pusę nugyvento amžiaus, nes pirmą kartą į šią sritį pasuko vos 15-os. Šiuo metu V. Mekionis dirba aklųjų ir silpnaregių radijuje „Regovitus“ ir kol kas vienintelis Lietuvoje iš neregių tiesioginiame eteryje transliuoja informacines, pramogines laidas, muziką, studijoje gyvai bendrauja su klausytojais, kviečia juos dalyvauti žaidimuose ar pats rytais paskambina, pažadina ir papokštauja.
Būti profesionaliu laidų vedėju V. Mekioniui – daugiau nei kasdienis darbas, tai mėgstama veikla, galimybė realizuoti savo kūrybinę prigimtį, bendravimas. Jaunas vyras vertinamas klausytojų, kolegų iš kitų radijo stočių, bet kad šito pasiektų, jam teko nemažai pasistengti, laužyti nusistovėjusius stereotipus ir net įtikinti pačius artimiausius žmones.
Dėl svajonės paliko mokslus
Panevėžietis pasakoja, kad apie darbą radijuje pradėjo galvoti paauglystėje, dar besimokydamas Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre Vilniuje. Deja, aplinkinių palaikymo nesulaukė, daugelis bandė atkalbėti, neva neregiui šis darbas neįmanomas, bet jis tokių kalbų nesiklausė ir netrukus pradėjo vesti mokyklos renginius, diskotekas.
To meto technologijos turėjo daug mažiau galimybių. Tad Vidas, pasiėmęs tris kasetinius magnetofonus, iš dviejų per pultą pakaitomis leisdavo muziką, o su trečiuoju ieškodavo reikalingo kūrinio. Vyras prisimena: „Parinkdavau populiariausias dainas. Vėliau net patys vakaro dalyviai galėdavo užsisakyti mėgstamą kūrinį. Kilo mintis paskelbti ir kūrinių pavadinimus, perduoti linkėjimus. Tuo metu tai dar buvo naujiena.“
Iš mokyklos savaitgaliais vaikinas grįždavo į Panevėžį. Čia su draugu įkūrė regioninės radijo stoties gerbėjų klubą, o po kurio laiko jos direktoriui pasiūlė ir savo laidą apie lietuvišką muziką. Idėja buvo sutikta palankiai, tačiau dėl jos Vidui teko palikti mokyklą, nes važinėti į pamokas Vilniuje tapo sudėtinga. „Tai labai nepatiko tėvams, nes buvau baigęs tik devynias klases. Pirmą kartą jiems pasipriešinau. Pradžia radijuje taip pat buvo sudėtinga – didelė konkurencija, trūko patirties, – prisimena Vidas. – Daugiausia sunkumų kėlė tartis, jos mokiausi iš savo kolegų bei analizuodamas įrašuose padarytas klaidas. Kai kurias laidas tekdavo perrašyti iš naujo.“
Pamažu Vidas įsivažiavo. Vėl atsirado laiko mokslams, juos tęsė Panevėžio suaugusiųjų centre. Viskas ėjosi puikiai, tačiau regioninę radijo stotį užklupo finansiniai sunkumai ir transliacijas teko sustabdyti. „Likau be darbo, bet tuomečiame Panevėžio aklųjų kombinate veikė radijas, kurio galėjo klausytis netoli įmonės gyvenantys neregiai ir silpnaregiai, – pasakoja Vidas. – Į šį radiją ir buvau pakviestas tuo metu ten dirbusio kito neregio Arvydo Markevičiaus. Laidas transliavome per vietinius radijo taškus, o 2009 m., atsiradus galimybei, persikėlėme į internetinę erdvę. Nuo tada mus galima girdėti bet kurioje pasaulio vietoje.“
Dirbti galėtų bet kurioje studijoje
„Regovitus“ radijas įsikūręs Panevėžyje, įmonės „LASS šiaurės rytų centras“ patalpose. Laidos transliuojamos antradieniais–penktadieniais nuo 10 iki 15 valandos. Studijoje – vos du kompiuteriai, pultas, telefonas, du mikrofonai, kolonėlės ir keli grotuvai. Vidas tvirtina, kad įprastai laidų vedėjui to užtenka, tačiau jam būtinas dar vienas pagalbininkas – ekrano skaitymo programa. Su ja Vidas atlieka visus veiksmus kompiuteriu: renka informaciją, transliuoja laidas, redaguoja garso įrašus, sudarinėja grojaraščius ir kt.
Visas darbui reikalingas programas laidų vedėjas išmoko savarankiškai. „Pradžioje sėdėjau net naktimis. Šiek tiek konsultavausi su kolegomis iš kitų radijo stočių, bet kai perpratau, viskas tapo paprasta, – pasakoja pašnekovas. – Pirmaisiais darbo metais įrašus leisdavome iš kasečių, vėliau – iš kompaktinių plokštelių. Viskas užtrukdavo ilgiau – kol pakeiti kompaktą, kol surandi reikalingą dainą... O dabar kompiuteryje sudarai kūrinių sąrašą ir gali transliuoti be perstojo nors ir parą.“
Didžioji Vido darbo dalis prabėga tiesioginiame eteryje. Pasak jo, tai – aukštasis pilotažas net ir matančiam žmogui. O nematančiam tenka ilgiau rengtis laidoms, netikėtoms situacijoms. Svarbiausias Vido tikslas darbe – profesionalumas, kurio, deja, jis šiandien dažnai pasigenda kitose radijo stotyse. Jo nuomone, tinkamai pasiruošti pokalbiams būtina, kitaip liks nuskriaustas klausytojas, kuris pirmiausia turi gauti tikras naujienas, įdomią ir jam aktualią informaciją.
Antra vertus, vesdamas tiesiogines laidas bet kada turi būti pasiruošęs įvairiems netikėtumams, nes vienas nepastebėtas mygtukas gali paleisti į viešumą kokią „paslaptį“ ar kitą klausytojams neskirtą informaciją. Kartą taip ir atsitiko. „Pamiršau išjungti mikrofoną. Tuo metu dirbome su kolega. Garsiai svarstėme, kam reikia leisti tiek daug reklamų, juk jau įkyrėjo. Bet abu sutikome, kad, jei vadovybė prašo, vadinasi, turim tai daryti. Po laidos sužinojome, kad šį pokalbį girdėjo visi, galimas dalykas, ir vadovai“, – su šypsena pasakoja Vidas.
Radijas paslepia negalią
V. Mekionis pastebi, kad neregiams ir silpnaregiams radijas yra labai svarbus, nes jie didžiausią informacijos kiekį gauna klausa. Be to, tiek klausytojai, tiek esantys prie mikrofono nemato vieni kitų, vadinasi, yra lygūs. Tad ir Vidui radijas yra tarsi slaptoji medija, leidžianti pabėgti nuo savo negalios: „Mikrofonas saugo įvairiausias kiekvieno paslaptis – nuo nuotaikos iki šukuosenos, nuo aprangos iki tokios negalios kaip mano. Svarbu gebėti atlikti šį darbą tinkamai ir profesionaliai. Todėl neklydau pasirinkdamas eiti savo svajonės keliu, kuris man yra tarsi langas į pasaulį.“
Vis dėlto svarbiausi Vidui – jo klausytojai. Jei nebūtų jiems reikalingas, sunkiai įsivaizduotų save šiame darbe. Todėl jis visuomet atsižvelgia į jų pastabas ir norus, pagal tai parenka temas, pašnekovus. Dažniausiai aktualijų ieško naujienų portaluose, socialiniuose tinkluose. Vidas neslepia: neregiui dirbti radijo laidų vedėju nėra paprasta – regintieji informaciją dabar gali perskaityti tiesiai iš planšetinio kompiuterio, o jam tenka prieš skaitant dar ir užsirašyti.
Phillas Collinsas (buvęs „Genesis“ muzikantas)
Charlie Wattsas („The Rolling Stones“)
Rickas Allenas („Def Leppard“)
Kartą per savaitę laidų vedėjas skiria laiko ir aklųjų bei silpnaregių naujienoms, garsinių knygų apžvalgai. „Paskutiniu metu šią apžvalgą ypač pamėgo klausytojai, eteryje net kyla diskusijos apie perskaitytas knygas, autorius, personažus. Stengiuosi parinkti informaciją, kuri būtų aktuali neregiams bei silpnaregiams, bet kartu įdomi ir kitiems klausytojams“, – darbo patirtimi dalijasi Vidas.
Nors „Regovitus“ dažniausiai klausosi jaunesni žmonės, vedėjas džiaugiasi, kad atsiliepimų sulaukia ir iš vyresnių ar net gyvenančių svetur: „Tautiečiai važinėja po pasaulį, emigruoja, o aš iš jų kaskart vis sulaukiu kokios nors žinutės ir taip suprantu, kad jie keliauja kartu su „Regovitus“ radiju, perduoda apie mus žinią kitiems. Tai man didžiulis komplimentas ir įvertinimas.“
Už tai, kad didelę Vido gyvenimo dalį užima mėgstamas darbas, panevėžietis dėkingas visiems, kurie jam padeda, nes vienam būtų sunkiau. Norintiems siekti savo svajonės Vidas turi sėkmės receptą: „Stiprybės gyvenime atsiranda daugiau, kai būname, bendraujame, dirbame kartu. Mano likimo žmonėms patarčiau neužsisklęsti ir atrasti tikrų draugų, su kuriais galima nuveikti daug prasmingų darbų ar sulaukti palaikymo, kai būna labai sunku“, – sako V. Mekionis.
Straipsnio autorė: Dovilė Zuozaitė-Veteikienė.
