Praėjusių metų liepą iš Norvegijos grįžę į Lietuvą sutuoktiniai ėmėsi visiškai naujo projekto: rugsėjį įsigijo pirmąjį butą, kurį ne tik sutvarkė, bet ir sėkmingai pardavė. Dabar jie jau darbuojasi prie antrojo būsto ir aktyviai ieško naujų galimybių.
Atskleidė, kaip kilo idėja
Greta pasakoja, kad dar vaikystėje ją itin žavėjo lietuviškos nekilnojamojo turto laidos apie remontus ir renovacijas. Taip pat būdama maža į rankas gavo knygą „Turtingas tėtis – vargšas tėtis“, kurioje daug rašyta apie nekilnojamąjį turtą. Tai jai padėjo suprasti, kad būtent ši sritis gali būti vienas iš kelių į finansinę laisvę.
„Man labai patiko interjerai, dizainai – ties tuo tiesiog užsiciklinau. Nors gyvenome užsienyje, visada turėjome mintį ką nors daryti su nekilnojamuoju turtu“, – prisimena pašnekovė.
Pirmasis jų su vyru projektas prasidėjo, kai ieškojo būsto sau. Tuo pačiu svarstė įsigyti būstą nuomai, renovuoti, perdaryti, tačiau galiausiai nusipirko naują kotedžą, tad ši idėja laikinai liko nuošalyje.
„Tuo metu gyvenome, gimė vaikas, o kai šeimoje atsiranda vaikas, dažnai įvyksta lūžiai tiek gyvenime, tiek mintyse. Tada sugrįžo idėja apie nekilnojamąjį turtą ir grįžimą į Lietuvą. Ilgai svarstėme – ar viską daryti Norvegijoje ir skraidyti, ar persikelti į Lietuvą ir čia imtis veiklos“, – pasakoja ji.
Galiausiai apsisprendė grįžti į Lietuvą, nes čia sava kultūra, papročiai, o ir viską organizuoti buvo paprasčiau. Grįžtant juos lydėjo aiški mintis – dirbti su nekilnojamuoju turtu. Be to, su vyru buvo susitaupę nemažą sumą pinigų, tad jautėsi finansiškai saugiai.
„Viską pardavėme – namus, automobilius. Daug ką atidavėme ir grįžome į Lietuvą, į visišką nežinomybę, tačiau su aiškiu planu. Pirmuosius mėnesius leidome sau atsikvėpti, paatostogauti. Grįžome liepą, bet jau rugsėjį niežėjo nagus – norėjome veikti“, – atskleidžia Greta.
Jiedu su vyru ėmė stebėti internetinius būstų pardavimo puslapius, tačiau pasirinkimas buvo itin ribotas. Galiausiai surado vieną butą, kuris atitiko jų kriterijus.
„Nuvažiavome jį apžiūrėti, o tą pačią dieną mums paskambino brokerė ir pranešė, kad jį jau nupirkome, nes pavyko nusiderėti dėl kainos“, – prisimena Greta.
Nuo to momento prasidėjo jų renovacijos kelionė. Kadangi butas buvo tvarkomas ne jiems patiems, o būsimiems gyventojams, nusprendė pasitelkti dizainerius, kad interjeras būtų vizualiai harmoningas ir vientisas.
Buto atnaujinimo procesas ir iššūkiai
Greta atskleidžia, kad susiduria su problema – rinkoje trūksta parduodamų butų, nes daugelis žmonių juos laiko ir nėra linkę pardavinėti.
„Žiūrinėjame įvairius variantus ir vis labiau krypstame link Marijampolės, nes matome nišą – čia trūksta gerai įrengtų, naujoviškų, stilingų butų“, – dalijasi pašnekovė.
Paklausta, kiek laiko užtruko atnaujinti senos statybos butą, Greta sako, kad viskas užtruko apie keturis mėnesius, o su pardavimo procesu – 4,5 mėnesio.
„Pirkėjai mus atrado per „Instagram“. Jie jau anksčiau buvo apžiūrėję butą, kai vyko remonto darbai. Vėliau laukė, kol jis bus įkeltas į „Aruodą“. Kai tik tai įvyko, susisiekė su mumis, susitikome, jiems patiko – taip ir pardavėme“, – pasakoja moteris.
Renovuodami butą, jie keitė viską – išgriovė visas nelaikančias sienas, atliko betonavimo darbus, įrengė naują santechniką, elektros instaliaciją, sumontavo naujus langus ir šarvuotas duris.
„Iš esmės viskas nauja. Iš senų dalykų liko tik kelios laikančios sienos ir keli langai. Paprastesnius darbus, tokius kaip griovimas ir šiukšlių išnešimas, darome patys. Tačiau, kadangi dirbame kitiems žmonėms, sudėtingesnius darbus patikime profesionalams“, – pabrėžia ji.
Paklausta apie renovacijos kainą, Greta nurodo, kad 65 kv. m. buto atnaujinimui reikia mažiausiai 35–40 tūkst. eurų. Tai yra minimali suma, kuri gali dar augti – jų atveju taip ir nutiko.
„Kur galima sutaupyti, o kur ne? Netaupėme santechnikai ir elektrai – tai ilgaamžiai dalykai. Tačiau dizaino sprendimuose galima pataupyti – pasirinkti paprastesnes plyteles. Grindis rinkomės kokybiškas, nes jos naudojamos kasdien ir turi būti ilgaamžės“, – dalijasi pašnekovė.
Greta pataria nebijoti kreiptis į dizainerius ir savo srities profesionalus, nes bandydami viską daryti patys žmonės dažnai sugaišta daugiau laiko ir padaro brangiai kainuojančių klaidų.
„Domėtis patiems kiek įmanoma, bet pasitikėti ir profesionalais“, – priduria moteris.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
