Rena Davis papasakojo, kaip kepėjos prašė sukurti jai tobulą šventinį tortą su dviem paukščiais, širdies formos biskvitu ir šokoladiniais keksiukais. 52 metų moteris į kepyklą taip pat buvo atsinešusi savo norimo torto su mėlynais povais nuotraukų, ir pateikusi užsakymą už jį susimokėjo.
Tačiau vestuvių išvakarėse ji gavo visiškai kitokį tortą – ji teigia, kad tortas byrėjo, vieno iš dviejų povų galva buvo nulėpusi. Kepėjai jau išvažiuojant Rena taip pat suprato, kad minkštas šokoladinis glaistas iš tiesų tėra paprastas sviestinis kremas.
Nors ji kepėją bandė vytis ir bent jau atgauti pinigus, Rena sako, kad iš pradžių sulaukė neigiamo atsakymo, o tik šiuo nuotykių pasidalijusi socialiniuose tinkluose savo pašto dėžutėje rado voką su 300 JAV dolerių. Amerikietė moteris sako: „Jaučiausi sugniuždyta. Pamačiau tortą ir tiesiog išėjau iš kambario.
Tai buvo nulėpusi nesąmonė – nieko panašaus į tai, ką įsivaizdavau. Iki vakar, kai atėjo vokas, iš kepėjos nieko negirdėjome. Ji nepaskambino ir neatsiprašė.
Vienintelė priežastis, dėl kurios ji atsiuntė man pinigus, yra tai, kad mano įrašas išgarsėjo internete. Iš pradžių ji sakė, kad negali man grąžinti pinigų, nes prie torto praleido 50 valandų ir turi už pagalbą susimokėti savo mamai.“
Tortą kritikuodama socialiniuose tinkluose Renos vyro sesuo Annette Hill rašė:
„Vienas „povas“ primena raupsuotą kalakutą ar kažką panašaus, o kitas paukštis, kuris turėjo būti baltas, bet toks nėra, net neturi uodegos ir net niekaip neatrodo kaip paukštis - tai tiesiog ruda dėmė!
„Paukščių“ ant torto niekas nelaiko, todėl kai tik tortas buvo pristatytas jie jau stipriai smigo į vidų, o vėliau situacija tik blogėjo, ir kitą rytą „paukščiai“ praktiškai tupėjo apatiniame torto sluoksnyje. Taigi, vestuvių rytą nuotaka praleido vaikščiodama iš vienos kepyklos į kitą ir ieškodama ko nors, kas bent kiek primintų vestuvinį tortą.“
Kepėjai pristačius tortą, ant kurio turėjo puikuotis du žalios ir violetinės spalvos povai, vieno iš paukščių galvą tiesiog nukrito ant grindų. Rena paprašė grąžinti jai pinigus, bet, jos teigimu, iš pradžių sulaukė neigiamo atsakymo – kepėja pas ją sugrįžo su maišeliu ryžių trapučių ir bandė tortą sutaisyti.
Rena sako: „Ši kepėja vieną kartą buvo pagaminusi tortą mano geriausiai draugei. Nuo tada, jos teigimu, ji mūsų mieste baigė kepėjų mokyklą. Iš pradžių jai telefonu nusiuntėme torto nuotrauką, ir ji pasakė, kad gali tokį pagaminti. Tuomet jai paskambinau ir sutarėme, kad ji pagamins širdies formos tortą, o vietoj vieno povo ant torto puikuosis du. Pas mus ji atvyko vestuvių išvakarėse. Tortą ji pastatė ant stalo, ir tada aš į jį pasižiūrėjau ir pagalvojau „negali būti, gal ji juokauja?“
Tiesiog išėjau iš kambario. Neturėjau ką pasakyti. Po penkių minučių ji išvažiavo ir nukrito vieno iš povų galva. Aš parašiau jai žinutę ir paprašiau, kad grąžintų pinigus, bet ji atsakė, kad pagalvos, ką galėtų padaryti. Po dar keleto minučių ji grįžo į mano namus su maišeliu ryžių trapučių.
Patys paukščiai taip pat turėjo būti iš minkšto šokoladinio kremo, bet aš nežinau, iš ko ji juos pagamino. Grįžusi ji bandė sutvarkyti balto paukščio galvą. Išėjusi į lauką ji mano vyrui pasakė, kad prie torto praleido 50 valandų, kad buvo atidėjusi kitus darbus. Bet atrodė, kad tortą ji greitosiomis pagamino tiesiog išvakarėse.
Aš jos tik mandagiai paprašiau grąžinti man pinigus. Jai išvažiavus aš parašiau jai žinutę, kad tortas neatrodo taip, kaip turėjo atrodyti. Tai nebuvo minkštas šokoladinis kremas, o paprasčiausias sviestinis kremas, ir spalvos buvo ne tos, kurių norėjau.
Ji atsakė, kad jai nepavyko visko pagaminti iš minkšto šokoladinio kremo, nes jame vis kilo burbuliukai. Pamaniau, galėjo bent paskambinti. Ji nė karto man neskambino. Ji sakė, kad viskas einasi pagal planą ir kad ji atvažiuos vestuvių išvakarėse.“
Rena buvo tokia nusiminusi, kad kepėjai parašė žinutę su prašymu atvažiuoti pasiimti torto, tačiau ji atsisakė. Tortas šaldytuve prabuvo tris dienas po vestuvių, kol galiausiai buvo išmestas į šiukšlių dėžę.
Rena sako: „Tortas ten gulėjo tris dienas, ji neatvažiavo jo pasiimti. Kai Dennisas jį išėmė iš šaldytuvo ir mano anūkas laikė šiukšlių maišą jam išmesti, tortas į grindis dunkstelėjo kaip plyta. Jis buvo labai sunkus - tokio torto niekas nebūtų valgęs. Aš jo net neparagavau. Buvau per daug supykusi. Nenorėjau jo net akyse matyti.
Vestuvių rytą turėjau praleisti skambinėdama kepykloms. Niekas neturėjo tortų, kuriuos būtų galėję man parduoti. Nuėjau į paprastą prekybos centrą ir nusipirkau du tortus. Vienas buvo su violetinėmis ir žaliomis gėlėmis, todėl jį paėmiau, o kitas buvo trigubas šokoladinis tortas su traktoriumi. Ant balto torto pati uždėjau širdelių.
Jei kepėja būtų man paskambinusi pranešti, kad kilo problemų dėl minkšto šokoladinio kremo, būčiau turėjusi laiko įsigyti kitą. Tačiau galų gale, kai kažkokiu būdu išsprendžiau torto problemą, diena praėjo puikiai.“
