Kai tik leidžia galimybės, būtinai jungiu televizorių žinodamas, kad pamatysiu Lietuvos atstovus. Galim tik didžiuotis, kad tiek tautiečių iškovojo galimybę varžytis tarp stipriausių pasaulyje.
Ir nesvarbu, laimi medalius ar nelaimi – vien pasirodymas olimpiadoje jau yra labai daug. Be abejo, nėra net ką sakyt, kiekvienas medalis tą pasididžiavimą mūsų sportininkais tik didina ir didina.
„Tik pažiūrėkite“
Bet pakalbėkim apie sportininką, į kurį visi deda daugiausiai vilčių – Mykolą Alekną. Net nestebina, kad jam jau iš anksto kabinamas medalis, turint tokį mokytoją ir rodant tokius rezultatus.
Bet jūs tik pažiūrėkite į tą vaizdą ekrane, kai rodo disko metimo rungtį – prie olimpinio ir pasaulio rekordų žiba Aleknų pavardės. Tiesiog neįtikėtinai didelis pasididžiavimas prie olimpinio rekordo matyti Virgilijaus Aleknos, prie pasaulio rekordo – Mykolo Aleknos vardus.
Žiūrėkit, kaip norit, bet neįmanoma tuo nesididžiuoti, net man širdy kažkas suspurda pamačius tą vaizdą. Jau seniai sakiau, kad nebe krepšinis yra mūsų sportas, tik pažiūrėkit, kokius rezultatus rodo mūsų šalies disko metikai ir irkluotojai – jie visiškose aukštumose.
Mykolui kuo didžiausios sėkmės, neįsivaizduoju, kas dėtųsi Lietuvoj, jei jis iškovotų auksą, kaip jį iškovojo jo tėvas Virgilijus. Tikėkimės, pamatysim šitą euforiją jau šiemet, būtų kažkoks kosmosas. Bet kokiu atveju, jau matyti mūsų sportininkus olimpinėse yra euforija.
Autorius: skaitytojas Gvidas
