Visos tos naujienos apie grupės pokyčius, „Šeškes“ ir išsiskyrusius grupės narių kelius su Nijole Pareigyte-Rukaitiene buvo tikrai kaip perkūnas iš giedro dangaus – man atrodo, niekas šito nesitikėjo ir nenumatė.
Po šitų naujienų užsisuko visas gandų ir išvadų darymo ratas, visi spėliojo, kas čia ir kaip įvyko, vieni stojo į vieną pusę, kiti į kitą. Aš nestoju į nė vieną pusę, nes tikrai dar nesudėlioti visi taškai ant i, kodėl tai įvyko žino tik merginos.
„Kas čia vyksta?“
Man keista, kad taip ilgai buvo tylima, buvo numesta bomba ir tada tiesiog – nieko. Suprantu, reikia laiko, bet stebėjau socialinius tinklus – ten vis pasirodydavo visokios užuominos apie pašlijusius tarpusavio santykius ir t. t.
Tokios peripetijos, na, nepraslysta pro gerbėjų akis, sunku susigaudyti visoje situacijoje ir kyla tik vienintelis klausimas: kas čia vyksta?
Ačiū Nijolei, kuri ėmė ir šiek tiek paaiškino, kas dedasi. Kita vertus, liūdna, labai liūdna, kad po tiek metų, praleistų kartu scenoje, po ilgametės draugystės, po tiek džiaugsmų ir iššūkių, įveiktų kartu, išsiskyrimas, panašu, nebuvo gražus.
Ko bent jau aš pasigendu – aiškumo ir atvirumo. Tikri gerbėjai nesmerks ir nepaliks, kad ir kokia būtų atomazga, kad ir kokios būtų priežastys, natūralu, kad per tiek metų keliai gali išsiskirti. Bet dabar nei aiškumo, nei nieko nesulaukiam, tik kažkokių užuominų tiesiai per aplinkui.
Pasikūrus tokiai dramai, sukėlus tokį sujudimą, tyla, mano akimis, nėra išeitis. Dabar išgirdom, kaip viena pusė mato visą situaciją ir vaizdas, bent kol kas, nedžiugina. Bet ar sulauksim kitos pusės atsakymų? Tikiuosi.
Autorius: skaitytoja Evelina
