Labai gražiai minėta ponia atsiliepė, bet jau taip saldu, kad net bloga. Gerai, gal inauguracijoje ji ir apsirengė tvarkingai, aš prie šio įvaizdžio taip pat negaliu prikibti. Ir tikrai buvo ne vienas įvaizdis, kuris man asmeniškai patiko ir premjerei tikrai tiko.
Bet nejau negalim aiškiai įvardyti, kai aukščiausi šalies vadovai apsirengia neskoningai ar negražiai? Prisiminkim, kaip visi skalbė Gabrielių Landsbergį, kai jis į Ukrainą susitikti su Zelenskiu išvyko su savo išaugtu nusiburbuliavusiu megztiniu.
„Nėra ko slėpti“
Pripažinkim, I. Šimonytė irgi ne visada pataiko su apranga ir nėra ko slėpti, nereikia tų ditirambų, kad svarbiausia jaustis patogiai. Sutinku, patogumas yra svarbu, bet tokio rango asmuo turi atrodyti visų pirma reprezentatyviai.
Pavyzdžiui, tas kartas, kai ji apsivilko tą žalią palaidinę, kuri buvo tiesiog baisiai susiglamžiusi. Kad tas rūbas buvo patogus, aš net neabejoju, bet atrodė blogai, labai blogai. Ir tikiu, kad ne viena taip pagalvojau.
Arba ta šviesi suknelė, kai I. Šimonytė buvo susitikusi Kanados ministru pirmininku Justinu Trudeau, sakykit, ką norit, bet jai ji tiesiog netiko. Žinant, kaip ji moka apsirengti, tikrai galima pasakyti, kad gali geriau.
Išvis ką pastebėjau, kad I. Šimonytei labiausiai tinka kostiumėliai – su jais atrodo ir tvarkingai, ir reprezentatyviai, net elegantiškai, kai viskas suderinta. Bet jau atsiprašau, kartais taip prašauna pro šalį, kad sunku to nepastebėti. Ypač, kai yra su kuo palyginti.
Taip kad nėra ko čia viską nusaldinti ir medumi apipilti, sakykim taip, kaip yra, gal tikrai geriau karti tiesa nei melas.
Autorius: skaitytoja Monika
