J. Pirožnikas pasidžiaugia, kad šiais metais nuo gegužės 15 dienos buvo tik penki atvejai, kada reikėjo gelbėti skęstančiuosius ir visi jie baigėsi laimingai. Tačiau, pasak Palangos gelbėtojų vado, atsipalaiduoti jiems nėra kada. Jie akylai budi visą parą, nes nelaimė gali nutikti bet kurią akimirką. Be to, situacijų, kuomet žmonėms prireikia įvairios gelbėtojų pagalbos, pasitaiko kasdien.
Neatsakingas tėvų elgesys
J. Pirožniko teigimu, šią vasarą dažniausiai tenka drausminti tėvus, kurie be priežiūros palieka savo vaikus, tautiečius, kurie puola maudytis pavartoję alkoholio arba tuos, kurie neįvertina savo galimybių ir eina maudytis vieni, nors turi rimtų sveikatos problemų.
Pasak pašnekovo, kai kurie tautiečiai nepagalvoja, kad dėl neatsargaus elgesio prie vandens atostogos greitai gali virsti tragedija. Anot J. Pirožniko, šiemet didelis galvos skausmas gelbėtojams yra be tėvų priežiūros palikti vaikai.
„Buvo atvejis, kad vaikai susimušė kaktomuša, bėgo kraujas, turėjome ne tik sutvarkyti žaizdą, bet ir nuraminti alpstančią mamą, kad vaikas nenukraujuos.
Taip pat buvo ir pasiklydusių vaikų. Tėvai matė, kad jų dvylikmetis maudėsi jūroje ir staiga dingo. Mamai panika, visi laksto, mes ieškom, o tas vaikas nuėjęs ramiai žaidžia tinklinį“, – pasakoja pašnekovas.
Pasak Palangos gelbėtojų vado, tai ne vieninteliai tokie atvejai šiais metais. Todėl gelbėtojams dažnai tenka įspėti tėvus ir paprašyti, kad jie neleistų savo atžalų maudytis ar po paplūdimį bėgioti vieniems.
Alkoholį vartoja kultūringiau
Gelbėtojų vadas teigia, kad taip pat vis dar didelė problema išlieka tai, kad žmonės ne tik vartoja alkoholį paplūdimiuose, bet ir eina maudytis išgėrę. Todėl gelbėtojai stengiasi gaudyti tokius tautiečius ir juos pamokyti dar ant kranto. Pasak J. Pirožniko, tam, kad pokalbis su neblaiviais asmenimis turėtų naudos, dažnai tenka pasitelkti ir humoro jausmą.
„Visada stengiamės su poilsiautojais gražiuoju. Būna prieinu prie poilsiautojo ir sakau: pone, jūs tikriausiai atostogaujat? Aš noriu, kad nebūtų konfliktinių situacijų ir jūs nesusigadintumėt atostogų. Matau, kad esat išgėręs.
Tada žmogus pripažįsta, kad tikrai išgėrė ir aš jam pateikiu du variantus. Sakau: pirmas variantas, kad jūs pasiimat savo daiktus ir einat iš paplūdimio, kažkur kopose pamiegat, kad nereikėtų eiti į jūrą gaivintis, o antras variantas, kad atvažiuoja „taksi“ su mėlynais švyturėliais ir išveža jus pailsėti. Tai, žinoma, jie pasirenka pirmą variantą“, – šypsosi J. Pirožnikas.
Palangos gelbėtojų vadas priduria pastebintis, kad pastaraisiais metais tautiečiai, nors ir vartoja alkoholį, to dažniausiai nedaro viešai. Jeigu anksčiau paplūdimyje būdavo drąsiai geriama iš butelio ar skardinės, dabar stengiamasi, kad aplinkiniai to nepastebėtų.
„Šita tendencija žmonių darosi kultūringesnė. Žmonės stengiasi tą alų įvynioti į kokį nors maišiuką, alkoholį susipilti į kokakolos butelį. Būna pravažiuodamas matai, kaip sėdi kompanija ir stovi kokakolos butelis.
Visi iš to butelio išgeria ir užkanda duonyte ir pomidoriuku, – šypsosi J. Pirožnikas. – Aš sustoju, sakau, kokokola ant tiek stipri, kad reikia užkąsti? Šypsosi žmonės, tikina, kad negeria. Tačiau negali ir kviesti policijos, kad pauostytų, ką jie geria“, – sako pašnekovas.
J. Pirožnikas: „Baltijos jūra visada yra pavojinga“
Pasak J. Pirožniko, atvykę poilsiauti žmonės dažnai nekreipia dėmesio į gelbėtojų pranešimus ir eina maudytis esant raudonai vėliavai. Gelbėtojų vadas paaiškina, kad dažniausiai ši vėliava keliama tuomet, kai yra didelės srovės ir maudytis yra griežtai draudžiama.
Geltona vėliava praneša apie tai, kad maudytis yra pavojinga ir jeigu žmogus vis tiek nusprendžia eiti į jūrą, jis turi prisiimti atsakomybę ir elgtis atsargiai.
Nors egzistuoja ir žalia vėliava, kuri reiškia, kad maudytis yra saugu, Baltijos jūroje tokios vėliavos neišvysite, nes, gelbėtojų vado teigimu, maudytis čia visada bus pavojinga.
„Baltijos jūroje mes niekada per penkiolika metų, kiek dirbu, nesiūlom ir nekabinom žalios spalvos vėliavos. Todėl, kad Baltijos jūra visada yra pavojinga: čia pasitaiko srovės, duobės. Ir niekada nėra saugu. Žalią vėliavą galima iškelti baseine ar ežere, kada nedidelis gylis ir nėra bangų“, – aiškina J. Pirožnikas.
Neklauso gelbėtojų įspėjimų
Pašnekovas priduria suprantantis, kad trumpam atvykę paatostogauti žmonės nori išsimaudyti ir jiems raudona vėliava tuo metu nėra kliūtis. Tokiais atvejais gelbėtojais dažniausiai stengiasi ieškoti kompromisų ir leidžia žmonėms maudytis negiliai, įbridus į jūrą tik iki kelių ar pasimėgauti šaltomis bangomis gulint prie pat kranto.
Tačiau pamatę, kad poilsiautojai nesilaiko nurodymų ir brenda gilyn, gelbėtojai skuba juos sugrąžinti į krantą. J. Pirožniko teigimu, neretai tenka kelis kartus įspėti kurorto svečius, nes jie greitai pamiršta gelbėtojų įspėjimus ir nepraėjus nė akimirkai vėl eina į jūrą.
„Būna, kad gelbėtojai pravažiuoja, išvaro žmones ir vėl jie, žiūrim, eina maudytis. Kartais aš jau būna net nufilmuoju juos, privažiuoju, sakau ką tik jus perspėjau, o jie sako: „ne, jūs mane pirmą kartą matot“.
Tada parodau vaizdo įrašą, jie pradeda atsiprašinėt ar atsikalbinėti, kad čia ne jie. Tuomet aš pasakau, kad pilnai juos suprantu, leidžiu eit maudytis, bet neiti iki kaklo ir nesiskandinti“, – pasakoja pašnekovas.
Pasak J. Pirožniko, iškėlus raudoną vėliavą, neretai tenka išgirsti gyventojų priekaištų ir prašymų leisti maudytis. Anot gelbėtojų vado, dažniausiai tokie žmonės būna įsitikinę, kad labai gerai plaukia ir nelaimės jūroje jiems negresia.
„Būna žmonės sako: „aš nenuskęsiu, aš plaukikas“. Nesvarbu, jūs rodot blogą pavyzdį kitiems poilsiautojams. Jie pamato, kad jūs ten stovit, galvoja, kad galima ir jiems.
O kiti nemoka plaukti ir apskritai neturi supratimo apie jūrą. Tokie eina, susiduria su duobe ir prasideda skendimas“, – teigia pašnekovas.
J. Pirožniko teigimu, neretais atvejais į raudoną vėliavą nereaguoja užsieniečiai: „Dažniausiai tai būna rusakalbiai, sunku pasakyti, ar ukrainiečiai, ar baltarusiai, ar kitų šalių žmonės.
Jie klausinėja, kur yra juoda vėliava. Mes tada paaiškinam, kad nuo 2004 metų, kai esam Europos Sąjungoje, pasikeitė visos vėliavos taisyklės. Tenka žmonėms ilgai aiškinti, nes jie teigia apie tai nežinantys.“
Turintys sveikatos problemų nesaugo savęs
Pasak J. Pirožniko, neblaivūs asmenys turi didesnę tikimybę nuskęsti, nes suprastėja jų orientacija ir jie tampa neadekvatūs. Neretai tokie žmonės neįvertina savo galimybių ir neklauso gelbėtojų įspėjimų bei su jais kalba įžūliai.
„Buvo situacija, kai iškėlus raudoną vėliavą vienas neblaivus asmuo ruošėsi eiti maudytis. Aš jam pasakiau, kad neleidžiu jam eiti į jūrą, o jis man sako: „ar žinai, kas aš toks?“
Aš sakau ne, pone, aš jūsų nepažįstu. Paskui vėl jis manęs klausia, ar žinau, kas jis toks. Sakau žinau. Aš išeisiu, po 15 minučių krante gulės skenduolio lavonas ir ten būsit jūs. Jis apsisuko, galvą pakasė, pasižiūrėjo.
Kai nuvažiavau, pamačiau, kad apsisuko ir išėjo iš paplūdimio. Kas tu bebūtum, esi tik žmogus, tas, kurį jūra paima. Ji neklausia, ar tu esi aukštas pareigūnas, ar iš kaimo, ar iš miesto“, – teigia pašnekovas.
Gelbėtojų vadas sako taip pat pastebintis, kad savęs dažnai nesaugo sveikatos problemų turintys tautiečiai. Tokiems žmonėms kaitri saulė ir šaltas jūros vanduo yra labai pavojingas, todėl, anot J. Pirožniko, juos turėtų pasaugoti kiti asmenys.
„Didelė problema dar yra tai, kad prie jūros ateina poilsiautojai iš sanatorijų ar kitų gydymo įstaigų. Jie pabuvę ant saulės perkaista arba perkaitę nueina į vandenį.
Jeigu, pavyzdžiui, toks žmogus yra po širdies operacijos, jam sudėti vožtuvai, tai jam, gavus šalto vandens, prasideda sveikatos problemos. Todėl mes tokių poilsiautojų visada paprašom, kad, jeigu jie į paplūdimį ateina vieni, paprašytų šalia esančių kaimynų juos pasaugoti.
Nebijokite kalbėti su žmonėmis, paprašykite gelbėtojų pagalbos. Mūsų gelbėtojai mielai palydės, prižiūrės“, – sako vyras.
Pataria, kaip elgtis skendimo atveju
Pasak J. Pirožniko, dar vienas svarbus dalykas, kurį visuomet verta priminti žmonėms, yra tai, kaip reikėtų elgtis pamačius skęstantį žmogų. Palangos gelbėtojų vado teigimu, visų pirma, reikia kviesti pagalbą ir, prieš skubant į jūrą gelbėti nelaimės ištikto žmogaus, įsivertinti savo galimybes.
„Jeigu matote, kad skęsta žmogus, tai pirmiausiai praneškite trumpuoju numeriu 112, arba, jei mūsų paplūdimyje, tuomet 1509. Antras dalykas, turite įsitikinti, ar mokate plaukti ir galite jam padėti.
Galbūt ten negilu, o esate aukštaūgis ir užteks tik nueiti iki jo ir duoti ranką, patraukti. Bet jeigu nesate įsitikinęs ar mokate plaukti, tada vietoj vienos nelaimės bus dvi. Mes patariam visada pirmiausiai iškviesti pagalbą arba kitiems pranešti, kad skęsta žmogus.
Jeigu nelaimė įvyksta ežere, paduokite žmogui kažką, už ko jis galėtų užsikabinti: kelnes, diržą, bet kokią šaką. Meskite kamuolį, didesnį butelį nuo vandens, kuris padės bent kažkiek išsilaikyti kol ateis pagalba“, – pataria vyras.
J. Pirožnikas priduria, kad, pirmiausiai, pradėjus skęsti, žmogų apima panika ir jis nebevaldo savo emocijų, todėl labai svarbu jį nuraminti ir pranešti, kad iškvietėte pagalbą.
Jeigu įvyksta nelaimė ir pats imate skęsti, Palangos gelbėtojų vado teigimu, taip pat labai svarbu stengtis išlaikyti šaltą protą ir elgtis kuo įmanoma ramiau.
„Reikia stengtis nepanikuoti, šauktis pagalbos. Jeigu papuolėte į srovę, tai ji būna ne ilgai, tik tuo momentu. Todėl nesipriešinkite, neatiduokite visų jėgų ir pasileiskite.
Srovė nueis kažkur į šoną, išmes jus ir galėsite ramiai parplaukti į krantą. Niekada nepasimeskit, jeigu papuolėt į duobę, ji yra 2–4 metrų skersmuo, negili, gali būti 30 centimetrų. Pabandykite sustabdyti kvėpavimą, pernerti, pereiti, perplaukti, išpūsti vandenį ir tada atsistoti“, – sako pašnekovas.
Jis priduria, kad nemokantiems plaukti ar nežinantiems, kaip reikia teisingai elgtis vandenyje, į vandenį galima bristi ne giliau nei iki juosmens.
Dar tik besiruošiantiems vykti atostogauti, J. Pirožnikas sako turintis vieną palinkėjimą: „Stebėkite vėliavų spalvas, būkite atsargūs, saugokite save ir laimingai pailsėkite.“
