Jei sode auga daug vaistinių ramunių, juodųjų kiauliauogių ar baltųjų balandų, dirvožemyje trūksta azoto. Gailiosios dilgėlės mėgsta perpuvusį mėšlą, o jei dar dirvožemyje gausu fosforo ir drėgna, jų sąžalynus sunku išnaikinti net herbicidais. Sąžalynais suvešėjusios bevainikės ramunės, dirviniai garstukai, dirviniai vijokliai, paprastieji varpučiai leidžia įtarti, kad dirvožemis nepralaidus, jam trūksta purumo.
Varnalėšos mėgsta apleistus kampelius ir puikiai auga derlingoje žemėje. Jei sode daug dirvinių asiūklių, rūgštynių, vadinasi, dirvožemis yra rūgštus, tad beprasmiška toje vietoje sodinti ir tręšti šarminę bei neutralią dirvą mėgstančius augalus.
Kviečiai, atvirkščiai, tarpsta tik šarminiame dirvožemyje, o kai jis drėgnas ir blogai drenuotas, veši dirviniai vijokliai, asiūkliai, šliaužiantieji vėdrynai. Jei sode gausu vasarą žydinčių piktžolių, vadinasi, dirvoje sumažėjo maisto medžiagų. Jei atsirado naujų rūšių piktžolių, o anksčiau augusios išnyko, tikriausiai pakito dirvožemio struktūra ir maisto medžiagų kiekis.
Prasta draugija
Piktžolės į mūsų sodus atkeliauja iš nesukultūrintų, neapželdintų teritorijų. Šalia kelių, tvorų, pomedžiuose – visur, kur tik yra neravimo dirvožemio lopinėlis. Todėl svarbu prižiūrėti ne tik sodo aplinką, bet ir teritoriją už sodo ribų.
Augalų tręšimas humusu, kompostu ir kitomis organinėmis trąšomis taip pat skatina piktžolių augimą. Todėl, prieš naudojant organines trąšas, reikia jas apdoroti aukštoje temperatūroje ir sunaikinti jose esančias piktžolių sėklas. Tam pakanka komposto krūvas, dėžes ir kitas organinių trąšų talpyklas uždengti juoda plėvele, po kuria organinės medžiagos gerai įkaista.
Nors piktžolės ir suteikia nemažai informacijos apie sodo dirvožemio struktūrą, maisto medžiagų kiekį jame, jo rūgštingumą, ilgai jų draugija džiaugtis nederėtų. Pirmiausia sodas, kuriame veši piktžolės, atrodo netvarkingai. Be to, piktžolės iš sodo augalų atima vandenį, maisto medžiagas, užstoja saulės šviesą.
Šarminti ar rūgštinti
Tinkamai pasirinkus piktžolių naikinimo būdą galima gerokai sumažinti jų kiekį. Išsiaiškinus piktžolių poreikius reikia sudaryti kuo nepalankesnes sąlygas joms augti: rūgštų dirvožemį šarminti, sunkų – lengvinti, įterpiant smėlio, užmirkusį – drenuoti. Svarbu neleisti piktžolėms išplisti, nes laiku nenuravėtos greitai pasklis ir nustelbs kitus augalus.
Kad taip nenutiktų, piktžoles patartina ravėti, kai jos yra vadinamosios ,,balto siūlelio“ stadijos. Tuo metu užteks dirvožemį išpurenti iki 5 cm gylio. Piktžolių augimą taip pat puikiai stabdo pomedžių mulčiavimas. Jei vis dėlto nesiseka piktžolių (ypač tų, kurių šaknys gilios: garšvų, šalpusnių) išravėti, jas naikinti galima herbicidais, prieš tai įsitikinus, kad jie nepakenks kitiems augalams.
Išravėtų piktžolių nereikia skubėti išmesti, jas galima panaudoti kaip vaistus dekoratyviems augalams. Tokie augaliniai preparatai buvo pirmieji, žmonių naudoti augalams saugoti. Juos ruošdavo iš ką tik surinktų žolinių augalų, turinčių insekticidinių, fungicidinių savybių.
Norint pasigaminti tokį preparatą, augalus reikia rinkti giedrą, saulėtą dieną, o džiovinti – pavėsyje, po uždanga. Kuo greičiau ir geriau augalai išdžiūsta, tuo daugiau toksinių medžiagų juose išlieka. Reikia prisiminti, kad augaliniai ir iš kitų organinių medžiagų pagaminti preparatai skiriasi nuo cheminių: jie būna toksiški tik dieną po panaudojimo, vėliau, veikiant drėgmei ir saulei, suyra iki nekenksmingų darinių.
Kaip pasigaminti kenkėjus naikinančių nuovirų
Daugelis kenkėjų naikinami vandenine pelynų ištrauka. Jai paruošti reikia 10 l vandens, 2–3 kg karčiojo pelyno, 1–2 stiklinių pelenų ir 50 g skalbiamojo muilo.
Šis mišinys verdamas maždaug 5 min., po to porą valandų palaikomas, kad pritrauktų. Šiuo skiediniu augalus galima purkšti kelis kartus. Erkutes ir amarus gerai naikina tabako antpilas su skalbiamuoju muilu, taip pat svogūnų lukštų ištrauka.
200 g sausų svogūnų lukštų užpilami 10 l šilto vandens ir laikomi 5 dienas. Prieš purškiant skystis perkošiamas. Amarai bei erkutės nemėgsta ir bulvienojų ištraukos: 1,2 kg žalių bulvienojų užpilama 10 l vandens, pridedama 40 g skalbiamojo muilo ir palaikoma 3–4 val.
Kiekvienam sodininkui rekomenduojama turėti pasigaminus citrusinių vaisių užpilo, kuris naikina daugelį žalingų vabzdžių. Jis ruošiamas taip: 1 kg apelsinų, mandarinų, greipfrutų žievelių sumalama mėsmale ir užpilama 3 l šilto vandens.
Mišinys stikliniame sandariai uždarytame inde 5 paras laikomas tamsoje. Po to gerai išmaišius nukošiamas. Gautą užpilą reikia išpilstyti į buteliukus ir užpilti parafino, kad neišgaruotų eteriniai aliejai. Buteliukai saugomi vėsioje tamsioje vietoje. Purškimui 10 g užpilo skiedžiama litru vandens ir pridedama 10 g skalbiamojo muilo (lipnumui pagerinti). Skiediniu purškiama kas dešimt dienų.
Žalingus vabzdžius naikina česnakų, svogūnų lukštų ir tabako nuoviras, karpažolių nuoviras, debesylų šaknų ištrauka, varnalėšų lapų užpilas, dilgėlių ištrauka, bitkrėslių nuoviras, paprastojo tabako nuoviras ir ištrauka, tabako dulkės ir dūmai, karčiųjų paprikų nuoviras ir kt.
