Vilnietės Sandros Stanislavičės ūkyje – tikra įvairiausių daigų karalystė. Daržininkyste moteris jau užsiima nuo 2002-ųjų metų. Per ilgus sodininkystės metus jos ūkyje augo įvairiausi vaismedžiai, vaiskrūmiai, uogos.
Vis dėlto, dauguma žmonių Sandrą atpažįsta būtent kaip tikrą braškių ekspertę.
Pasiteiravus, kokias braškių veisles vis dar galima aptikti darže, S. Stanislavičė tikina, kad šiuo metu dar puikiai dera „Malvinos“ veislės braškės arba remontantinės.
„Taip pat dar derėti gali ir tos braškės, kurios buvo pasodintos frigo (šaldytais) daigeliais birželio pradžioje. Kol jos dera – mėgaujamės derliumi ir kol kas nekišame nagų“, – nusijuokia S. Stanislavičė.
Anot moters, iki pat rugpjūčio pradžios puikiai deri „Malvinos“ veislės braškės, o remontantinių braškių galime tikėtis, kad ir visą sezoną, kadangi yra sunku pasakyti, kada tiksliai baigiasi šių uogų derliaus pabaiga.
Svarbiausia – išsigryninti sąvokas
Tam, kad braškės ir kitais metais apdovanotų gausiu uogų derliumi, reikėtų pamatą kloti vos tik pasibaigus šiųmetinių braškių derėjimui:
„Pirmiausiai reikėtų taip pat nepamiršti, kad braškės po derėjimo lygiai taip pat būna apsivaikavusios, „apsiūsavusios“. Jeigu tai yra pirmametis braškynas ir jeigu mums labai patiko šių braškių veislė, tuomet galime tuos užaugusius ūselius įsišaknyti ir taip pasidauginti norimą veislę.
Tačiau yra vienintelė sąlyga – braškynas privalo būti pirmametis, kadangi geriausiai savybes išlaiko ne kas kitas, o motininis braškynas.“
Pirmametėmis braškėmis yra vadinami tie braškynai, kurie šiais metais pirmą kartą derėjo ir žydėjo. Dažniausiai motininius braškynus žmonės, anot Sandros, maišo su braškių „vaikučiais“ – ūsais.
„Jeigu braškynas pirmais metais davė uogas, leido ūsus, tuomet galite įsitikinti – tai pirmametis motininis augalas. Tokie braškynai yra patys tvirčiausi, stipriausi, mažiausiai nualinti ligų, kenkėjų ir visokių negerų oro sąlygų“, – paaiškina vilnietė.
Būtent tokie pirmamečių motinų ūsai įsišakniję geriausiai derės ir kitais metais. Visgi, moterį piktina ir viešumoje sklandantys mitai apie „vyriškas braškes“:
„Nereikia šnekėti ir tikėti mitais, kad egzistuoja „vyriškos braškės“. Apie jas kalbama maždaug taip, kad viena kaimynė iš kitos kaimynės gavo ūsus, juos pasisodino, o jie visai nesuderėjo. Pas kaimynę uogų iki kaklo, o pas kitą – niekas nederėjo, nežydėjo. Taip yra kuriami mitai, kad neva kaimynė iš kaimynės gavo vyriškus daigus.
Man tokiais atvejais visuomet norisi tik ir paklausi, kaip gi toji kaimynė sugebėjo atskirti vyriškus daigus nuo moteriškų. Braškės yra savidulkės, todėl nėra jokių vyriškų ar moteriškų daigų. Jeigu nedera braškyne ūsai, reiškia jie buvo paimti ne iš pirmamečio, o iš seno braškyno. Į tai reikėtų labiausiai atkreipti dėmesį. Patys geriausi sodinukai braškių yra iš pirmamečių motinų.“
Kaip pasirūpinti?
Išmokus atskirti daigus, ūsus ir pirmamečius braškynus – metas kibti į darbus. Sandra pasakoja, kad pasirūpinti braškių daigais kitam sezonui yra net trys būdai. Kiekvieną jų galima pasirinkti individualiai, pagal norimas ir turimas sąlygas.
„Įsivaizduokime, kad turime lysvę, kurioje braškės puikiai derėjo. Galime laisvai palikti jų ūsus joje, tegul jie keliauja ir įsišaknija čia pat vietoje į žemę, šalia motinos rugpjūčio pabaigoje.
Vėliau tuos įsišaknijusius daigelius galėsime nukirpti, atskirti nuo motinos, kadangi paprastai jie būna išaugę vienas prie kito, tarsi viena bambagysle sujungti. Ant vieno ūso gali būti ir 3-4 vaikučiai. Nukirpę galėsime juos paprasčiausiai imti ir persodinti atskirai į kitą lysvę“, – teigia profesionali sodininkė.
Antrasis būdas skirtas tiems, kurie nenori, kad kemsynas augtų toje pačioje dirvoje. Tam, kad būtų galima pasiruošti daigelių perkėlimui, prireiks puodelių arba vazonėlių:
„Paprastai galima padėti vazonėlius, puodelius, kurie padės tam ūsui pasiekti vagą. Sutikęs vazonėlyje ar puodelyje žemę, ūsas galės įsišaknyti ir vėliau beliks tik jį pakirpti. Perkelti braškyną yra normalu, kai vazonėlyje yra susiformavusi šaknų sistema.“
Trečiasis būdas yra Sandros pats mėgstamiausias, aktualiausias ir be galo paprastas. Reikės pasiruošti daigyklą, kuri bus pripildyta neutralizuotos dirvos substratu. Pašalinus braškių lapus, kurie dažniausiai yra nukerpami liepos pabaigoje, pasišalins ir tie ūsai, kurie bus silpniausi.
„Tuomet likusius stipriausius vaikučius – ūselius, kurių matome šaknyčių užuomazgas galėsime paprasčiausiai kaip ir bet kokią pelargoniją ar kitą gėlytę įšaknyti. Toks pat principas yra taikomas braškių ūseliams daigykloje.
Galime prieš sodindami juos panaudoti ir šaknų auginimo stimuliatorius, pavyzdžiui „Baltijos auksą“, „Black Jack“, „Augink šaknis“ miltelius. Reikės tik pamirkyti, nukarpyti, vėl pamirkyti ir sodinti į daigyklą.
Vėliau viską padėkite lauke į pavėsį, tačiau jokiu būdu ne ant saulės, kadangi būdami ant jos daigeliai tiesiog iškeps. Reikia pažiūrėti, kad jie būtų kuo toliau nuo tiesioginės saulės spindulių.
Jeigu lauke yra be galo karšta, tuomet turėtume pasirūpinti dažnesniu jų laistymu, kad substratas būtų drėgnas ir leistų šaknytes. Jeigu lietaus pakankamai – stebėkite kaip auga daigeliai ir viskas, ramiai sau gyvenkite“, – nusišypso Sandra.
Atėjus rudeniui, kuomet jau bus paruoštos lysvės, bus galima iš daigyklos įsišaknijusius braškių daigelius sodinti į žemę. Tačiau jeigu sodinimu užsiimti rudenį nenorite, galite palikti daigelius žiemoti daigykloje per žiemą iki pat pavasario, tačiau turėkite omenyje, kad tokiu atveju rekomenduojama yra daigyklą pridengti agroplėvele, kad daigeliams būtų kuo šilčiau.
„Galima įnešti ir į šiltnamį, kadangi tai dar be galo jauni daigeliai. Žiemos metu juos kaip mažus vaikučius darželyje reikėtų pagloboti“, – priduria pašnekovė.
Ką daryti su braškių lapais?
Kiek anksčiau užsiminusi apie braškių lapų karpymą Sandra paklausta kraipo galvą – lapų galima ir nekarpyti. Anot jos, stambūs ūkininkai, kurie ūkininkauja didelių plotų braškynų laukuose, visų lapų neprikarpo:
„Visgi, braškė turi daug ligų ir kenkėjų. Dar niekada neteko matyti visiškai sveiko braškyno, kadangi jį vis tiek kažkas apvalgo, užpuola vienokia ar kitokia liga. Stambūs ūkininkai norėdami apsaugoti braškynus nuo kenkėjų purškia insekticidais, o nuo grybelinių ligų – fungicidais.“
Tačiau toks būdas – purškimas specialiomis priemonėmis – netinka tiems, kurie siekia auginti braškes ekologišku būdų. Braškių lapų kirpimas padeda apsaugoti braškynus net 80 proc. nuo ligų ir kenkėjų. Toks procesas – kenkėjų kiaušinėlių išnešimas kuo toliau nuo braškyno.
„Saugę kenkėjai ant braškės lapų apatinės pusės deda kiaušinius, o taip pat braškes puola grybelinės ligos, kurios dauginasi sporomis. Tad prasta ventiliacija tarp nenukirptų lapų tik sudaro geresnes sąlygas ligoms ir kenkėjams.
Būtent todėl visuomet rekomenduoju sodinti po vieną daigą į duobę, kas 30-40 centimetrų atstumu, nepaisant to, kad daigelis atrodo labai mažutis, o tarpai – dideli. Supraskite, kad visa tai svarbu dėl ekologiško auginimo. Kitu atveju, daigeliams bus labai tvanku, prastės oro ventiliacija ir prasidės grybelinės ligos, kadangi tokia terpė yra ideali joms veistis.
Jau esančios ligos ir kenkėjai užpuls ne tik vieną kerą, tačiau ir esantį šalia, jeigu tarpeliai tarp jų yra nedideli. Taip visas braškynas paskęs ligose. Na, o čia ir vėl prasidės pasakos apie „vyriškas braškes“, kad niekas nederėjo, nežydėjo. Todėl ir nederėjo, kad braškyną užpuolė ligos, – atsidūsta vilnietė.
Užkirsti kelią kenkėjams ir ligoms geriausiai būtent ir padeda braškių lapų kirpimas po jų derėjimo. Moteris rekomenduoja šiais lapais atsikratyti pristačius juos į komposto surinkimo taškus arba sudėjus juos visus į maišą ir išnešus kuo toliau nuo lysvių:
„Svarbiausiai nelaikykite šių lapų kaip komposto savo darže. Nelaikykite viso to ligų knibždėlyno... Braškių lapų nunešimas vos du metrus toliau nuo lysvės – niekuo nepagelbės. Žinokite, kad nupjovę juos, jūs išnešite iš braškyno apie 80 proc. ligų ir kenkėjų, atsiras tarpeliai, ventiliacija.“
Liepos pabaigoje-rugpjūčio pradžioje saulė taip pat išdegins atsivėrusius visų grybelinių ligų šaltinius ir bus galima ramiau atsipūsti. Rugpjūčio pabaigoje, po braškių lapų nukirpimo, braškynas ir vėl atsiaugins naujus, žalius lapelius. Tačiau turėkite omenyje, kad jų vėliau nei rugsėjo pradžioje daugiau kirpti, pjauti su žoliapjove – nerekomenduojama.
„Vėliau lapų pjauti, kirpti negalima, kadangi rudeniop braškės kerelio viduje pradeda augti nauji žiedpumpuriai, kurie subręsta apie rugsėjo-spalio mėnesį. Jeigu juos pašalinsime, nukirpsime ar netyčia užkliudysime su žoliapjove, kerelio viduje dings visi pumpurai ir kitais metais braškynas nežydės“, – įspėja Sandra Stanislavičė.
