Mat marijampoliečiai sako, kad už jas tiesiog nemokėtų tiek, kiek įžūlesni prekeiviai lupa iš vilniečių. Pigiau nei vilniečiai braškes valgo ir Kauno, ir Panevėžio gyventojai.
Madingame ir pasiturinčių vilniečių pamėgtame Benedikto turguje ant prekystalių raudonuoja ir prieš gerą savaitę pasirodžiusios pirmosios lietuviškos braškės, augintos lauke. Daugelis vilniečių, anot pardavėjų, nori būtent lietuviškų uogų ir mielai už jų kilogramą pakloja po 7–8 eurus, kai už lenkiškas tame pačiame turguje prekeiviai lupa 6–7.
„Nors ir kaina jų skiriasi, bet daugiausia, populiariausia yra ta, nes yra iš tų saldžiųjų, yra tokia „Arumba“ veislė ir ji tikrai yra saldi tokia, tokia kvapni ir tiesiog net ateina, pauosto, tiesiog net malonu pažiūrėti, kad žmogus džiaugiasi mūsų lietuviška preke“, – pasakoja pardavėja Zoja.
Ant kito prekystalio taip pat lietuviškos braškės, tik dar iš šiltnamio, mat lysvėje dėl lietaus ir saulės trūkumo jos nokti nenori. Jei oras bus prastas, pliaups lietūs, o po to užklups karščiai, braškės gali supūti ir jų kaina dar labiau išsipūs, bet...
„Lietuviška braškė kaip iš močiutės sodo. Tu jauti tą tikrą braškės skonį, o lenkiška na ji tokia – vanduo su braškės poskoniu“, – tikina pardavėja Karolina.
Na, o vilniečiai, anot pardavėjos, dažniausiai perka po 2 kilogramus braškių ir sumokėti už jas 16 eurų daliai žmonių neatrodo brangu: „Dabar viskas brangu, tai…Ne, negaila. Braškėms negaila.“
O Kalvarijų turguje lietuviškų braškių iš lysvių ant prekystalių dar nedaug. Ir jų kaina čia mažesnė – kilogramas braškių 6 eurai, o lenkiškų – apie 3,5. Nors lietuviškų ir lenkiškų braškių kaina skiriasi beveik dvigubai, bet jų kokybė, anot pardavėjos, nesulyginama.
„Ryte suskinam braškę, tai iš tikrųjų per valandą būnam prekybos vietoje. Žmogus gauna tiesiai praktiškai šviežią braškę, nei laikytą kažkur sandėliuose, nei šaldytuvuose“, – teigia pardavėja Božena.
O Marijampolėje lietuviškos braškės iš lysvių kainuoja dvigubai pigiau nei Vilniuje. Mat suvalkiečių taip lengvai aplink pirštą neapsuksi, jie už braškes, priešingai nei vilniečiai, brangiai mokėti nenori.
„Nebrangios, po 3,50. Mažesnės po 2,50. – Kodėl taip pigiai? – Todėl, kad pirkėjų nėra, tai ką“, – sako pardavėja Aldona.
„Po 3,50, po 4,50, po 2,50 mažytės. Visaip. Visokios kainos. Prisitaikom prie žmonių jau dabar“, – tikina pardavėja Genutė.
Pirmosios skintos braškės ant prekystalių ir Panevėžio turguje. Tiesa, Aukštaitijoje jos kiek brangesnės nei Marijampolėje.
„Viduriukas eina tarp 4,5–5,5. Jau truputėlį įsibėgėja, bet jeigu nesugadins gamta, jeigu nesupūdys. To puvinuko yra, bet dar nemasiškai, o dabar kai saulutė užkepins. Savaitgalis. Per Jonines rodo didelę šilumą. Tada jau pamatysim“, – kalba pardavėja Vilma.
O kurios braškės skanesnės ir geresnės – lietuviškos ar lenkiškos, nesutaria ir pačios pardavėjos. Vienos sako, kad uogos tokios pačios, tik iš Lenkijos keliauja ilgiau ir greičiau ima pūti, o kitos atkerta, kad nei skoniu, nei kokybe lenkiškos niekuo nenusileidžia, bet, matyt, daug kas priklauso nuo to, kiek laiko uogos keliauja iki pirkėjo.
„Nu tai iš lenkų, kiek, 8 valandas atvažiuoti, o čia ir gi…Ai nežinau. – Bet šiaip perka žmonės? – Perka. Va dabar moteris ką tik nuėjo. Sako, man jokio skirtumo. Pagalvojus tikrai, koks skirtumas. Ar lietuvis dės trąšas ar...“, – pasakoja pardavėja Ona.
O tai kurios gi skanesnės gyventojams?
„Tas pats. Žemė gi ta pati.“
„Aš ir lenkiškas perku. O kas, lenkai ne žmonės? Na va. Braliukai.“
„Tik lietuviškas. Aš kadangi lietuvis esu. – O kaip skonis? – Geras skonis. Geras. Dažyti cukruj nereikia.“
„Skonio braškių visai nėra. Nebūna. Lietuviškos biškį skanesnės.“
„Pas sode, kaimyną lietuviškas ragavau. Neskanios. Rūgščios.“
„Aną kartą pirkau lietuviškas. Buvo nelabai skanios, ne tokios saldžios, tai dabar perku lenkiškas.“
„Lenkiškas. – O kodėl ne lietuviškas? – Todėl, kad pigiau.“
Ir Kaune lietuviškos braškės iš lysvių taip pat pigesnės nei Vilniuje. O kad kauniečiai išsiilgę braškių ir vertina lietuvišką triūsą, rodo ir beveik tušti kai kurių pardavėjų prekystaliai.
„Aną savaitę buvo 6, šią savaitę 5, tai truputėlį nupigo, nes padaugėjo uogų lietuviškų rinkoj“, – kalba pardavėja Gintarė.
„Uoga gali būti ir mažesnė, ir paspausta. Ir dar kas nors, ir kaina nuo to priklauso. Grynai ne nuo kilmės šalies kaina priklauso, nuo pačios uogos“, – teigia pardavėja Virginija.
Kaina, matyt, priklauso ne tik nuo pačios uogos ar prekeivių gobšumo, bet ir nuo to, kiek pirkėjai sutinka už jas mokėti. Jei būtų mažiau pinigų neskaičiuojančių pirkėjų, gal tuomet ir sostinėje jos kainuotų panašiai, kaip ir kituose miestuose.
