JAV atliekant nacionalinį širdies sveikatos tyrimą, 3660 žmonių, kurie buvo 65 metų amžiaus ar vyresni, buvo atliktos smegenų magnetinio rezonanso tomografijos, kad būtų nustatyti vadinamieji tylieji smegenų infarktai. Tai nedideli smegenų pažeidimai, kurie gali lemti mąstymo funkcijų sutrikimus, silpnaprotystę arba insultą. Tokie tyrimai 2313-kai programos dalyvių buvo pakartoti po penkerių metų.
Tylieji smegenų infarktai, kuriuos galima aptikti tik magnetinio rezonanso tomografija, ištinka maždaug penktadalį kitais požiūriais sveikų žmonių. Šiuo tyrimu nustatyta, kad daug omega-3 riebalų rūgščių kraujyje turėjusiems asmenims tikimybė patirti nedidelius smegenų infarktus buvo maždaug 40 proc. mažesnė nei tiems, kas omega-3 rūgščių turėjo mažiausiai.
Tyrimas taip pat nustatė, kad daug omega-3 riebalų rūgščių kraujyje turėjusiems asmenims buvo įvykę mažiau pokyčių jų smegenų baltojoje medžiagoje.
„Dabartinio tyrimo rezultatai išplėtoja mūsų anksčiau gautus duomenis, kad tuno ar kitokios žuvies, jei ji neruošta riebaluose, vartojimas susijęs su mažesne neklinikinių infarktų tikimybe ir geresne baltosios medžiagos būsena“, rašo mokslininkai, kuriems vadovavo dr. Jyrki Virtanen iš Rytų Suomijos universiteto.
Tyrimo ataskaitą paskelbė „Journal of the American Heart Association“, praneša sciencedaily.com.
Naudos žmogui suteikia omega-3 sudėtyje esančios polinesočiosios ilgos grandinės eikozapenteno (EPR) ir dokozahekseno (DHR) riebalų rūgštys.
Europos Sąjungoje šių rūgščių rekomenduojamos paros normos nėra nustatytos. Specialistai mano, kad per parą žmogui reikia gauti apie 1–2,5 gramo omega-3 riebalų rūgščių.
Pagrindiniai su maistu gaunamų omega-3 riebalų šaltiniai yra riebi jūros žuvis (Atlanto silkė, skumbrė, lašiša), taip pat kaimiški kiaušiniai, mėsa, kai kurių rūšių aliejus ir riešutai, šparaginės pupelės, petražolės, krapai, kalendra.
