Topinambai, dar kitaip vadinami bulvinėmis saulėgrąžomis bei žieminėmis bulvėmis, atsirado Šiaurės Amerikoje, o Lietuvą pasiekė dar 19-ame amžiuje. Dažnai manoma, jog topinambai yra bulvės, tačiau tai nėra tiesa. Bulvinės saulėgrąžos yra saulėgrąžų ir artišokų hibridas, o su bulvėmis maišomi dėl lotyniško pavadinimo.
„Tai yra artišokų ir saulėgrąžų hibridas, todėl jie turi tokius sinonimus – bulvinė saulėgrąža, žieminė bulvė, Jeruzalės artišokai. Jų lotyniškas pavadinimas – Helianthus tuberosus, o bulvės – Solanum tuberosum, tai gal dėl to žmonės tapatina su bulvėmis, bet tai absoliučiai skirtinga grupė ir tikrai nieko panašaus su bulvėmis neturi“, – aiškino E. Jarienė.
Žiedai primena saulėgrąžą
Žieminių bulvių užsiauginti gali kiekvienas. Lietuvos klimatas joms tinkamas, o ir nereikalauja daug priežiūros: „Kadangi tai yra daugiametis augalas, nereikalaujantis labai daug priežiūros, jis yra plintantis ir Lietuvos klimato sąlygose išgyvena, yra pakankamai atspari peržiemojimui. Dėl to jas ir išnaikinti yra sunkiau.
Kartais sodinami ir kaip dekoratyviniai augalai – žydint, jie panašūs į saulėgrąžą. Topinambus auginti verta ir tiems, kurie nenori apsikrauti darželio tvarkymu, mat šie augalai pristabdo piktžolių augimą.
„Anksčiau augindavo darželiuose, palei tvoras, nes augalas gražiai, geltonai žydi, tik jo žiedeliai yra mažesni nei saulėgrąžos, bet labai panašūs. Ir dabar, pasidairius po sodybas, galima rasti šių augalų. Jie yra pakankamai dekoratyvūs, nustelbia piktžoles, tai netgi gali būti dėl to auginami“, – pasakojo profesorė.
Auginantys topinambus maistui, jų derliumi džiaugiasi dukart per metus. Tuo augalas yra išskirtinis, kad šviežias žiemines bulves galite vartoti ir pavasarį, ir rudenį.
„Jie unikalūs tuo, kad per sezoną galima turėti du derlius. Anksti pavasarį, kai jau yra išėjęs pašalas, galima juos peržiemojusius išsikasti ir sėkmingai naudoti maistui.
Paskui prasideda jų vegetacija, peržiemoję motininiai stiebagumbiai turi savybę daugintis ir jie tai daro labai sparčiai.
Tada išauga antras derlius. Lapkričio pabaigoje-gruodžio pradžioje jau yra nauji stiebagumbiai, kuriuos tikrai galima ir rekomenduojama naudoti maistui“, – apie topinambų derliaus nuėmimo laiką pasakojo E. Jarienė.
Naudinga širdžiai ir kraujagyslėms
Topinambų skonis gan neįprastas – kaip teigia profesorė, jis yra specifinis, o valgant juntamas riešutų ar saulėgrąžų poskonis.
„Valgant stiebagumbius, jie yra salstelėję, tarsi valgytumėte šviežią lazdyno riešutą. Ir skonį panašų turi. Truputėlį primena ir saulėgrąžas. Jų sudėtyje yra daug eteringųjų medžiagų, kurios suteikia specifinį kvapą ir skonį“, – kalbėjo specialistė.
Žieminėse bulvėse gausu įvairių maisto medžiagų, reikalingų žmogaus organizmui. Šias daržoves vertėtų valgyti širdies problemų turintiems žmonėms, mat augaluose yra daug kalio, kuris užtikrina gerą širdies veiklą.
„Dominuoja kalis, jo yra randama nuo 150 iki 600 miligramų, o tai yra elementas, kuris reikalingas širdies darbui užtikrinti. Kad nereiktų naudoti, pavyzdžiui, kalio preparatų, tikrai rekomenduotina valgyti kiek įmanoma daugiau stiebagumbių“, – aiškino profesorė.
Topinambuose taip pat yra baltymų. Jie sudaryti iš amino rūgščių, o šiuose augaluose gausu amino rūgščių, kurių pats organizmas nesintetina, todėl turi gauti su maistu.
Bulvines saulėgrąžas taip pat pravartu valgyti žmonėms, turintiems cukrinį diabetą – augaluose yra inulino: „Kas labai akcentuojama, tai kad topinambuose yra inulino, jo randama apie 10 procentų. Žmonės, kurie turi problem su cukriniu diabetu, savo produktų asortimentą galėtų praturtinti topinambais, kadangi inulinas reikalingas tokio tipo ligoniams.”
Čia taip pat yra ląstelienos, kuri užtikrina gerą virškinamojo trakto veiklą. Taip pat gausu mikroelementų ir makroelementų, vitaminų.
„Vitaminų ir mikroelementų yra įvairovė. Yra vandenyje tirpių vitaminų C, taip pat riebaluose tirpių vitaminų. Iš makroelementų dominuoja natris, kalis, magnis, geležis, fosforas. Iš mikroelementų – selenas, cinkas, chromas, jodas“, – topinambuose esančias naudingas medžiagas vardijo E. Jarienė.
Topinambai turi ir antioksidacinių savybių, o tai naudinga širdžiai ir kraujagyslėms, taip pat onkologinių ligų prevencijai.
„Topinambuose yra junginių, kurie turi antioksidacinių, antibakterinių, priešgrybelinių savybių, tokie kaip nesočiosios riebalų rūgštys, fenolis, katechinas. Jie pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, o tai naudinga širdžiai ir kraujagyslėms, turi antivėžinių savybių“, – apie antioksidacines topinambų savybes kalbėjo specialistė.
Derlių galite išsaugoti vėlesniam laikui
Topinambai neturi luobelės, kuri apsaugotų nuo suvytimo. Jų nereikia skusti – pakanka nuplauti po tekančiu vandeniu ir pašalinti žemes šepetėliu.
Naudingiausia vartoti šviežias žiemines bulves. Jos puikiai tiks į salotas, tačiau nepamirškite užlašinti citrinos sulčių – tai padės išsaugoti gražią daržovės išvaizdą.
„Geriausia yra naudoti, kol šviežias derlius. Juos reikia gerai nuplauti su šepetuku po tekančia vandens srove ir tiesiog kramsnoti. Galima dėti į įvairiausias salotas. Jie labai dera su žalialapėmis salotomis, prieskoninėmis salotomis, taip pat su agurkais, pomidorais. Į šviežias salotas tikrai labai rekomenduotina tiesiog įtarkuoti ir pašlakstyti citrinos sultimis, nes sąlytyje su deguonimi jie pajuoduoja“, – aiškino E. Jarienė.
Jei nuimto derliaus suvartoti nespėjate, galite džiovinti ar šaldyti, taip pat pasidaryti topinambų miltų, kuriuos panaudosite įvairiuose kepiniuose.
„Juos galima džiovinti, tai daryti reikia neaukštoje temperatūroje, kad neprarastų gerųjų savybių. Išdžiovinus galima sumalti į miltelius ir tiesiog dėti į kepinius, tada nereikia dėti pridėtinio cukraus. Galima virti, gaminti džemus, spausti sultis. Tikrai galima ir šaldyti, kadangi jie atlaiko žemą temperatūrą“, – apie įvairius topinambų naudojimo būdus pasakojo profesorė.
Tačiau kai kuriems topinambų vartojimas gali turėti ir ne itin malonių pasekmių. Dalis žmonių neturi fermento, kuris suskaidytų daržovėje esančius junginius.
„Kai kam jie sukelia nemalonų pilvo pūtimo pojūtį, susidaro tam tikros dujos. Tokiu atveju reikėtų pabandyti blanširuoti, labai trumpai palaikyti verdančiame vandenyje ir tada valgyti. Iš tiesų, riektų pabandyti truputėlį jų pavalgyti ir po valandos, kitos galima pajausti, jei kažkas yra negerai. Tada siūloma juos termiškai apdoroti, nevalgyti šviežių.“
