Klaipėdos Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės parapijos kunigas Mindaugas Šlaustas atskleidė, kodėl Gavėnios laikotarpis yra ypač reikšmingas ir ką svarbu žinoti apie pasninką.
Reikia atidžiau pažvelgti į save
Gavėnios laikotarpis Lietuvoje prasidėjo nuo Pelenų Trečiadienio, vasario 14 dienos, ir truks iki Velykų, kovo 31 dienos. M. Šlaustas atskleidė, ką svarbu žinoti šiuo laiku.
„Kiekvienais metais bažnyčia išgyvena tokius du stabtelėjimus prieš dideles šventes: prieš Kalėdas turime Advento laiką ir prieš vieną iš pagrindinių metų švenčių, šv. Velykas, turime Gavėnios laiką. Savo prasme šis laikotarpis išties įspūdingas.
Tai laikas nuraminti savo širdį, giliau pažvelgti į save. Skirtingos parapijos organizuoja įvairias susikaupimo valandas ir rekolekcijas.
Šiuo laiku daugiau kalbama apie dvasinius dalykus, apie žmogaus ydas kasdienybėje. Taip pat ir apie santykį su Dievu. Net jeigu tas santykis buvo primirštas, šiuo laiku jis atnaujinamas“, – pasakojo kunigas.
Jis pridūrė, kad šiuo laiku svarbu atidžiau pažvelgti į save, artimuosius: „Kiekvienais metais Gavėnios laiku labai svarbu pažvelgti į save.
Žvelgiant į save mes visada žvelgiame ir į kitą žmogų – koks mano santykis su kitu žmogumi? Kokia yra mano empatija? Koks jos laipsnis?“
Metas prisiminti Jėzaus kančią
Dar vienas svarbus Gavėnios akcentas – Kristaus kančios permąstymas. Pasak kunigo, kiekvienas tikintysis turėtų kasdienybėje apie tai pagalvoti, tačiau per Gavėnią tai itin svarbu.
„Taip pat į Gavėnią žvelgiama per Kristaus kančią. Kodėl būtent taip? Šių dienų žmogui ta kančia, kai susiduriama su kasdienybės išbandymais, sunkiomis situacijomis, atrodo labai sunki.
Bet kai per Gavėnią mąstome apie kančią, mes galvojame apie Jėzaus kelią, kryžiaus kelią, kuris yra meilės kelias. Ta kančia, kurioje Viešpats mus myli.
Tai stengiamės suvokti, eiti kryžiaus keliu per savo kasdienybės išbandymus, sunkumus, tarsi eidami kryžiaus keliu. Bet kartu suvokiame, kad nesame palikti vieni, o einame kartu su Jėzumi, kuris labai puikiai supranta tą kančios kelią.
Tai mums, žmonėms, padeda geriau suvokti savo ir Dievo santykį. Jis nėra kažkur toli, Dievas eina šalia ir gerai supranta žmogų. Viskas priklauso nuo to, kiek patys atsiveriame Dievui. Gavėnios prasmė yra atsinaujinimas, išėjimas iš nevilties, vienišumo“, – paaiškino pašnekovas.
Ypač svarbus pasninko laikas
Vienas iš esminių Gavėnios laikotarpio bruožų – pasninko laikymasis. M. Šlaustas papasakojo, kuo jis yra reikšmingas.
„Gavėnia prasideda nuo Pelenų trečiadienio, kuris yra bažnyčios paskelbtas pasninko diena. Kitos pasninko dienos yra visi penktadieniai iki šv. Velykų. Tai reiškia, kad turime kažko atsisakyti savo gyvenime. Dėl ko taip reikia daryti? Dėl kitų.
Mes galime nevalgyti mėsos, daryti tai, ko pasninku yra prašoma iš mūsų. Bet juk mes galime valgyti žuvį, jūros gėrybes, o tam dar ir išleisti nemažai pinigų. Tačiau pasninkas juk yra įsipareigojimas tą dieną gyventi nuo savęs atitraukiant tam tikrą dalį malonumų ir prisidėti prie artimo meilės darbų.
Ypatingai dabar yra organizuojamos maisto paketų akcijos arba pas mus Klaipėdos Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės parapijoje yra organizuojama pasninko dėžė.
Tai, kai žmogus gali pasidalinti savo maistu ar kitais reikalingais dalykais, tarsi nuo savęs atsitraukiant, su tais, kurie gyvena nepritekliuje. Svarbu pagelbėti kitiems“, – aiškino kunigas.
Ragino atsisakyti ne tik mėsos
Anot kunigo, pasninko laiku taip pat labai svarbu ne tik mėsos, bet ir dar kelių dažnai žmonių mėgstamų malonumų.
„Pasninkas yra ir apie tuos, kurie turi tam tikrų priklausomybių: rūkymą, alkoholį ir kitas. Per šiuos penktadienius labai svarbu susilaikyti nuo tam tikrų savo įpročių, nuo tam tikrų malonumų. Tą dieną reikia skirti savo dvasiai, ugdyti savo valią.
Tai visas šitas pasninkas kartais yra laikomas iškrovos diena, tiesiog mėsos nevalgymu, bet nieko panašaus į tai nėra. Jo yra laikomasi penktadieniais ir kiekvienas tikintysis yra kviečiamas jo laikytis, nes Jėzus mirė būtent penktadienį.
Tai ši diena yra ta, kada aš pasninkauju iš meilės ir padėkos Kristaus kančiai. Tai yra tarsi toks dvasinis, mano, kaip tikinčio žmogaus, pradas“, – apie svarbiausius pasninko akcentus kalbėjo M. Šlaustas.
