Šią dieną senoliai sakydavo, kad gegužės 8-oji yra tinkamiausia diena sodinti svogūnus arba prie to paties ir žirnius. Etnologas Libertas Klimka sako, kad senieji lietuviai svogūnus sodindavo pasižiūrėję į Mėnulio fazę ne tik per šią dieną, tačiau ir prieš ją arba po jos.
Teigiama, kad svogūnus lauke sodindavo tuomet, kai danguje nebūdavo saulės arba mėnulio. Tinkamiausias metas tokiems darbams atlikti būdavo ankstus rytas, kuomet saulė dar nebūna spėjusi patekėti arba vėlus vakaras, kai danguje nespėja pasirodyti mėnulis.
„Mūsų, Zarasų krašte, viename malūne taip pat bus minimas Šv. Stanislovo kermošius. Kiekvienais metais malūne yra pažymimas svogūnų sodinimo šventė, o ir šeimininkas yra Stanislovas, tad tuo pačiu ir jo vardadienis“, – nusijuokia L. Klimka.
Bičių šventė
Anot etnologo, šią dieną taip pat reikšminga būdavo ir bitininkams:
„Bitininkai sakydavo, kad tos dienos orai parodo ir kokia bus vasarą bitėms: jeigu saulėta – medus liesis per liepinės viršų, jo bus labai daug, o jeigu lis, bus apsiniaukę – bitės atneš labai mažai medaus ir tą patį jį teks pačioms bitelėms palikti žiemoti.“
Taip pat sakoma, kad gegužės mėnesio medus yra itin maistingas, nes turi labai daug žiedadulkių. Be to, mitologai mano, kad gegužės 8-oji buvo ir deivės Austėjos, kuri globojo bites šventė, tačiau vėliau ji buvo sutapatinta būtent su Šv. Stanislovu.
„Lietuviai šią šventę padarė ir svogūnų sodinimo švente. Beje, ši daržovė į mūsų kraštą atkeliavo turbūt kartu su totoriais, nes tai nėra mūsų vietinis valgomasis augalas. Taip pat ir žodis – svogūnas – yra totoriškos kilmės“, – paaiškina L. Klimka.
