Etnologas L. Klimka nurodo, kad Šv. Morkus yra vienas iš evangelistų, kurio vaidmuo krikščioniškame katekizme yra labai svarbus.
„Na, o kaimo žmonės šiandien pradėdavo daržo darbus. Sakydavo, kad šiandien pasėjus morkas, jos augs geriausiai. Gale lysvės dar įkaldavo kuolą, kad morkos augtų ir būtų tokios, kaip jis“, – sako jis.
O kaip daržas ir Šv. Morkus gali būti susiję? L. Klimka sako, kad mitas apie šventą Morkų yra susijęs su žemdirbystės pradžia ir sietyno žvaigždynu.
„Mitas krikščioniškais laikais buvo modifikuotas. Etnologai mano, kad anksčiau mite vietoj Morkaus buvo minimas Perkūnas, nes kaime manoma, kad būtent jis „atrakina“ žemę, nes po pirmo perkūno galima žemę dirbti.
Sakoma, kad Švč. Mergelė Marija turėjo sietą grūdams, bet jį pagrobė velniai. Anksčiau velnias arba Velinas buvo dievaitis susijęs su gyvūlininkystės globa. Sietui dingus, Švč. Mergelė Marija paprašė Šv. Morkaus, kad jis nueitų ir parneštų jį. Šv. Morkus kariavo su velniais, galiausiai atėmė sietą, bet kovojant jį sulankstė. Tada Švč. Mergelė atgavusi sietą jį pakabino danguje ir dabar jį žinome, kaip Sietyno žvaigždyną“, – pasakoja etnologas.
L. Klimka priduria, kad manoma, kad anksčiau vietoj Šv. Morkaus kariavo Perkūnas. Velinas anksčiau buvo požemio dievaitis atsakingas už tai, kaip augs žolė, ar šalnos puls. Tad ši kova anksčiau buvo tarsi pradų kova.
„Sakoma, kad kai Sietyno žvaigždynas nusileidžia, tada galima pradėti žemdirbystės ciklą“, – sako etnologas.
Kada pradės šilti?
Etnologas L. Klimka remiasi ir senovės lietuvių stebėjimais, pagal kuriuos gali numatyti, kokie orai laukia. Visgi, laukiantiems tikro šilto pavasario dar reikės palaukti.
„Šiluma ateis tada, kai grįš kregždės. Bent jau Zarasų krašte jos kol kas nėra grįžusios. Kregždės paskutinės grįžtą iš šiltų kraštų ir atneša ant savo sparnelių tikrą šilumą. Tikriausiai iki gegužės dar ir bus toks oras kaip dabar, gali būti ir šalnų“, – sako jis.
