Tačiau, kaip „Rinkos aikštei“ sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Kėdainių skyriaus vedėja Sandra Buinovskienė, per pirmuosius penkis šių metų mėnesius, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, susirgimų askaridoze ir toksokaroze užregistruota mažiau, o susirgimų enterobioze – daugiau. Visi šie susirgimai diagnozuoti vaikams.
Ligų šaltinis – nešvara
„Šiais metais užregistruoti 2 (2019 m. – 8) askaridozės, 2 (2019 m. – 5) toksokarozės ir 3 enterobiozės (2019 m. – 0) atvejai. Dažniau (72 proc. visų atvejų) kirmėliniai susirgimai nustatomi kaimo gyventojams“, – atkreipė dėmesį NVSC atstovė.
Pasak ULAC gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės, askaridozės infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus, toksokarozės ir echinokokozės – šunys, katės, lapės, vilkai, kurie su išmatomis išskiria kiaušinėlius. Kiaušinėliai dirvožemyje, vandenyje gali išlikti gyvybingi ir pavojingi žmogui net kelerius metus.
„Žmogus užsikrečia, kai kirmėlių kiaušinėliai per burną patenka į virškinamąjį traktą, dažniausiai nuo nešvarių, žemėtų rankų, valgant neplautas uogas, vaisius bei daržoves. Vaikai užsikrečia žaisdami smėlio dėžėse, žaliose vejose, kuriose yra šunų ir kačių išmatų. Maisto produktai ar kiti paviršiai kiaušinėliais gali būti užteršti su dulkėmis, juos gali pernešti tarakonai, musės. Užsikrėsti galima ir per užterštą atvirų telkinių vandenį. Dėl šios priežasties vasaros laikotarpiu daug lengviau užsikrėsti kirmėlinėmis ligomis“, – pažymėjo gydytoja A. Bartulienė.
Tuo metu S. Buinovskienė pastebi, kad šių metų užsikrėtimams atšilę orai ir daržuose pasirodžiusios pirmosios daržovės bei uogos įtakos sergamumui dar neturėjo.
Daugiau askaridozės ir toksokarozės atvejų
Pašnekovės teigimu, praėjusiais metais lyginant su ankstesniais buvo fiksuojamas tik vienos ligos susirgimų mažėjimas. Kitų dviejų atvejų – tik daugėjo.
„Praeitų metų duomenys rodo, kad susirgimų toksokaroze mūsų rajone buvo ketvirtadaliu daugiau nei ankstesniaisiais metais, o susirgimų enterobioze išaiškinta net 63 procentais mažiau. Daugiau išaiškinta ir askaridozės atvejų“, – sakė NVSC Kėdainių skyriaus vadovė.
Ji taip pat pažymi, kad kol kas pasakyti, kiek užsikrėtusių kirmėlinėmis ligomis yra mūsų rajone negali.
„Profilaktiniai enterobiozės tyrimai atliekami tik vaikams prieš pradedant lankyti ikimokyklines ugdymo įstaigas ar mokyklą, o kitų susirgimų atveju – pagal pasireiškiančius ligos požymius, kurie labiau išryškėja dažniausiai tik vaikams“, – sakė S. Buinovskienė.
Rekomendacijos
Specialistė pataria, kad norint neužsikrėsti enterobioze, būtina plauti rankas pasinaudojus tualetu, prieš valgį ar maisto ruošimą.
„Sergančiam vaikui naktį patartina užmauti apglundančias kelnaites, kad jam kasantis į panages nepatektų kirmėlių kiaušinėlių. Kiekvieną rytą šiltu vandeniu ir muilu gerai nusiplauti sėdmenis, šlaunis, rankas. Lyginti patalynę ir naktinius apatinius rūbus. Taip pat vandeniu su muilu išskalbti žaislus, išsiurbti kilimus. Keletą dienų po gydymo patalpas valyti drėgnu būdu, po to karštu vandeniu nuplikyti naudotus plovimo įrankius. Karštu vandeniu išplauti tualeto unitazą, vonią“, – kalbėjo NVSC atstovė.
Kad išvengtumėte susirgimo toksokaroze, S. Buinovskienė ragina būtinai laikytis higienos: atidžiai tekančiu vandeniu su muilu nusiplauti rankas grįžus iš lauko, po darbo sode, darže, prieš valgį, pažaidus su šuniuku ar kačiuku.
„Primename, kad reikia valgyti tik plautus vaisius, uogas, daržoves, o maisto gamybai, daržovėms, vaisiams, uogoms plauti naudoti tik saugų vandenį, t. y. nenaudoti atvirų telkinių vandens, – įspėja pašnekovė. – Jei namuose yra katinas ar šuo, reikia juos reguliariai gydyti nuo kirminų, neleisti šunims laižyti veido, indų, kuriuos naudoja žmonės, nes ant šuns snukučio, liežuvio gali būti parazitų kiaušinėlių, kurie gali patekti į žmogaus virškinamąjį traktą ir sukelti susirgimą.“
Taip pat rekomenduojama šunis vedžioti jiems skirtose aikštelėse, neleisti savo augintiniams teršti aplinkos, surinkti jų išmatas į maišelius; vengti svetimų gyvūnų, ypač valkataujančių; rūpintis savo augintinių švara. Jei kieme yra smėlio dėžė, ji turėtų būti uždengta, smėlis kiekvienais metais keičiamas ir nuolat perkasamas.
Jei smėlis nėra keičiamas, tokiose smėlio dėžėse nereiktų leisti vaikams žaisti. Taip pat vasarą iškylaujant reiktų maistą laikyti sandariuose induose, apsaugančiuose nuo dulkių, musių bei kitų vabzdžių, kurie gali pernešti parazitų kiaušinėlius.
Norint išvengti susirgimų askaridoze S. Buinovskienė taip pat pataria būtinai su muilu ir šiltu vandeniu plauti rankas, pasinaudojus tualetu, po darbo sode arba darže, prieš valgant arba ruošiant maistą. Maistui reikia naudoti tik nuplautus vaisius, uogas ir daržoves, ypač jeigu jos auginamos dirvožemyje, kuris tręšiamas mėšlu.
„Negalima naudoti maisto gamybai vandens iš atvirų vandens telkinių. Būtina tinkamai įrengti lauko tualetus, juos reguliariai ištuštinti, kad perpildytos duobės turinys neištekėtų į aplinką. Po tualetu turi būti įrengtas sandarus rezervuaras (duobės apačia turi būti betonuota), kad į duobę patekę teršalai, nepatektų su gruntiniu vandeniu į šulinius. Tualeto duobėje susikaupusių fekalijų negalima išpilti daržuose ir laukuose“, – perspėja NVSC Kėdainių skyriaus vedėja.
Ji taip pat pridūrė, kad žmonėms, kurių tualetai nėra prijungti prie centralizuotų nuotekų valymo tinklų, reikėtų rinktis biotualetus arba jų tualetus turėtų ištuštinti specialiosios įmonės. Saugoti maistą nuo užteršimo dulkėmis arba žemėmis.
