Mokslininkai teigia, kad su laiku itin suaktyvėja mūsų imuninės ląstelės, taip pradėdamos nesibaigiantį uždegimą. Uždegiminiai procesai iš tikrųjų gali pakenkti žmogaus ląstelėms, taip pagreitindami senėjimo procesą. Be to, mokslininkai pastebi, kad lėtinis uždegimas (pavyzdžiui, artritas ar aterosklerozė) yra dažniau sutinkamas tarp vyresnio amžiaus žmonių. Tai – nėra naujiena – mokslininkai jau seniai žino, kad lėtinis uždegimas ir be reikalo suaktyvėjusios imuninės sistemos ląstelės prisideda prie senėjimo. Tačiau jie iki šiol nežinojo, kodėl šie procesai prasideda.
Mokslininkai šiuos uždegiminius procesus atsekė iki kortizolio ir jo neaktyvios formos kortizono. Šie vadinamieji streso hormonai dalyvauja įvairiuose metabolizmo procesuose. Kortizolio trūkumas skatina uždegiminius procesus.
Kaip jau tikriausiai supratote, senstančio žmogaus kūne kortizolio ima mažėti - antinksčiai jo tiesiog išskiria mažiau. Makrofagai, labai svarbios imuninės ląstelės, gali neveiklų kortizoną paversti aktyviu kortizoliu, bet ir ši savybė su amžiumi ima prastėti. Šis procesas paveikia pačius makrofagus, kurie padeda reguliuoti uždegiminius procesus. Rezultatas - neadekvati imuninės sistemos reakcija ir uždegiminių procesų pažeistos ląstelės. Kitaip tariant, greitas senėjimas.
Baltymas, žymimas raidėmis GILZ, yra reguliuojamas kortizoliu. GILZ padeda mūsų imuninei sistemai. Kortizolio trūkumas pažeidžia ir GILZ baltymo pusiausvyrą - tai yra mechanizmas, kaip nukenčia ir makrofagai. Iš dalies tai yra gera žinia, nes mokslininkai dabar turi taikinį ateities gydymui, nors šiuo metu nėra vaistų, kurie padėtų atstatyti GILZ baltymo veiklą.
Mokslininkai jau ieško vaistų, kurie galėtų pakelti GILZ lygį ir pristabdyti uždegiminius procesus, tačiau prireiks dar ne vienerių metų, kol šie tyrimai duos kokių nors rezultatų. Senėjimą sukelia ne vienas faktorius, todėl greitų rezultatų tikėtis tiesiog neverta.
