Kaip pats sako – tiesiog norėjosi pabėgti į gamtą, pabūti vien su savo mintimis, mesti iššūkį nusistovėjusiai kasdienybei.
Norėjo pabėgti į gamtą
„Daug kas klausė, kam man to reikia. Esu toks žmogus, kuriam nepatinka monotonija, sėdėjimas vienoje vietoje, o be visa ko – dar ir visiškas gamtos vaikas. Manau, kartais žmogui tikrai gerai taip atitrūkti nuo rutinos, leistis į akistatą pačiam su savimi, kur nėra, kas patartų, kas blaškytų ar galų gale kam galėtum papriekaištauti, jei kas nepasiseka.
Nes vienintelis žmogus esi tu pats ir gamta, su kuria nelabai pasiderėsi. Mintys išties puikiai „prasivalo“, o tu save pamatai kitomis akimis“,- pasakojo 22-metis A. Balynas.
Jis baidare upe išplaukė gegužės 7 dieną iš Druskininkų savivaldybėje esančio Lipliūnų kaimo. Gegužės 14-ąją pasiekė Rusnę, kur ir baigė kelionę.
Pasak Airydo, jo tikslas nebuvo nuplaukti kuo didesnį atstumą ar tai padaryti kiek įmanoma greičiau. Vyras tvirtina, jog kelionė buvo daugiau dėl neįkainojamos patirties ir potyrių sau.
Ruošdamasis plaukimui, Alytaus rajone šiuo metu gyvenantis A. Balynas įsigijo baidarę, buvimui gamtoje reikalingiausius daiktus – palapinę, miegmaišį, maisto ir kt., patyrinėjo, kur plaukiant būtų patogiau sustoti, nes norėdavosi apsistoti, nakvoti vaizdingose vietose. Be visa ko, norint būti pasienio ruožo zonoje, prieš tai dar reikėjo gauti leidimą iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos.
Lietus ir stiprus vėjas neleido išlipti į krantą
Artimieji į Airydo sumanymą iš pradžių žiūrėjo su nerimu, kėlė klausimus, ar tikrai reikia tiek daug plaukti, bet kadangi žinojo, jog gyvenime iššūkius jis pasitinka drąsiai – neatkalbinėjo. Beje, vyriškis leistis į kelionę siūlė ir savo dvyniui broliui, tačiau šis tokia avantiūra nesusiviliojo.
„Suprantama, visi žmonės turi savo gyvenimus, darbus ir reikia derintis, kad tam atrastum laiko. Tačiau, kaip ir sakiau, tai, jog plaukiau vienas, buvo puikus sprendimas. Viena yra kai plauki su kompanija, visai kas kita – vienumoje. Tai tikrai savotiškas išbandymas ir iššūkis sau“, – teigė A. Balynas.
Jis manė, kad nuplaukti numatytą astumą užtruks bent dešimt dienų, bet kad prireiks tik septynių – nesitikėjo. Laikas visai neprailgo.
Kelionė praėjo saugiai, be incidentų. Tiesa, buvo momentas, kai užklupo smarkus lietus, pūtė stirpus vėjas, nebuvo galimybės nė iš baidarės išsilaipinti, tad teko apsieiti be pietų – užkando beplaukiant.
Ugniagesio profesija – dėl noro padėti žmonėms
Kadangi dirba ugniagesiu, Airydas turi tiek teorinių, tiek praktinių žinių, kaip reikėtų elgtis ekstremaliose situacijose, kokių veiksmų imtis – tai taipogi suteikė užrtikrintumo.
Nors buvo pasiruošęs priemonių gynybai nuo uodų, vyras tvirtino, kad jų neprireikė. Nors daugelis mano, kad prie Nemuno jie tiesiog puola, Airydas sako, kad kur kas daugiau įkandimų tekę susilaukti būnant prie namų ar net mieste, o čia priešingai – uodų kaip nebūta.
Vyras teigia, kad gamtos pasaulis yra labai turtingas savo grožiu, kiekviena diena joje – kaip savotiškas atradimas. Žinoma, gamta – ir nenuspėjama, permaininga.
„Džiaugiuosi, kad ji man buvo palanki ir leido saugiai užbaigti plaukimą“, – sakė A. Balynas.
Ne vieną iššūkį sau gyvenime mėgstantis pažerti vyras neatsitiktinai pasirinko ir ugniagesio profesiją. Airydas teigia, kad šis darbas nenuspėjamas, kiekvienas iškvietimas skirtingas.
„Žinojau, kad nebus monotonijos, tas ir traukė. Jei atvirai, pasirinkimą lėmė ne pinigai, o pats darbo pobūdis ir noras padėti žmogui“, - tvirtino A. Balynas.
Teksto autorė: Raimonda Bernatavičienė
