Lietuvos teritorijoje, išskyrus pasienio zoną su Baltarusija, pastaruosius tris metus nebuvo užregistruota pasiutligės atvejų. Nuo 2010 metų visi pasiutligės židiniai buvo tik pasienio zonoje, esančioje ne daugiau kaip 50 km nuo pasienio su Baltarusija (2010 - 33 atvejai, 2011 m. - 14 atvejų, 2012 m. – 5 atvejai).
Pagrindinė ir vienintelė efektyvi gyvūnų apsaugos priemonė nuo pasiutligės – gyvūnų vakcinavimas. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nuo 2006 m. kasmet pavasarį ir rudenį vykdo oralinę laukinių gyvūnų vakcinaciją nuo pasiutligės. Rezultatai rodo, kad liga iš Lietuvos traukiasi (nuo 63 protrūkių 2009 m. iki 5 - 2012 m.).
Lietuvos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatyme taip pat įtvirtinta nuostata, jog visi naminių gyvūnų savininkai privalo kasmet, kartą metuose paskiepyti savo augintinius – šunis, kates, šeškus ir kitus šiai ligai imlius gyvūnus nuo pasiutligės. Nesilaikantys minėto įstatymo nuostatų, gali būti baudžiami administracinėmis ir piniginėmis baudomis.
,,Siekiant užkirti kelią šios pavojingos ligos patekimui į Lietuvą, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2012 m. pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su Baltarusijos Respublikos žemės ūkio ir maisto ministerija dėl laukinių gyvūnų oralinės vakcinacijos Baltarusijos teritorijoje. Šio susitarimo pagrindu skirtas Europos Sąjungos finansavimas laukinių gyvūnų pasiutligės likvidavimui Baltarusijos ir Lietuvos pasienio teritorijoje. Tačiau gyvūnų laikytojai, gyvenantys pasienio zonoje, turi būti ypač budrūs ir kasmet vakcinuoti savo augintinius, taip apsaugodami savo ir aplinkinių gyventojų bei gyvūnų sveikatą”, – komentavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja Aušra Leščinskaitė.
Pasiutligė – ūmi, mirtina virusinė žmonių ir gyvūnų užkrečiamoji liga. Pasiutligės infekcijos šaltinis dažniausiai būna gamtoje – sergantys laukiniai gyvūnai atklysta į vienkiemius, kaimus, gyvenvietes ir puola naminius gyvūnus ar žmones. Norint apsisaugoti nuo pasiutligės, rekomenduotina:
– vengti kontakto su laukiniais, valkataujančiais gyvūnais, net jeigu jie atrodo labai draugiški; – pastebėjus keistai besielgiančius laukinius ar naminius gyvūnus, pranešti artimiausiai valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai; – įkandus svetimam, nepažįstamam gyvūnui, žaizdą nuplauti vandeniu su muilu, dezinfekuoti ir kuo greičiau kreiptis į medikus.
