Nustebino viešojo sektoriaus atvirumas
Vašingtone lyderystės programos dalyviai turėjo galimybę susipažinti JAV istorija, valstybės valdymo ir teismų sistema, lankytis akademinėse įstaigose.
„Mane sužavėjo JAV Valstybės departamento atstovų taip pat akademinės bendruomenės atvirumas ir gebėjimas nedviprasmiškai įvardinti ir pristatyti savo šalies problemas, tokio lygio atvirumo Lietuvoje dar nepasiekėme. Amerikiečiai aiškiai pripažįsta problemas, istorines ir dabarties klaidas, ieško jų sprendimų būdų, tačiau nesijaučia dabarties iššūkių ar savo paties kontraversiškos ir sudėtingos istorijos įkaitais. Tuo tarpu Lietuvos institucijos labai greitai identifikuoja galimą Rusijos propagandą ir provokacijas, pavyzdžiui istorinio teisingumo tema, taip pat tariamas ar realias hibridinio karo grėsmes iš Baltarusijos, tačiau trūksta strategiškumo, giluminio ir kritinio vidinės šalies situacijos įsivertinimo”, – teigia M. Antanaitytė.
„Kuo mažiau dėmesio bus skiriama žmogaus teisėms, teisės viršenybei, skaidrumui, pilietinės visuomenės įgalinimui, spaudos ir teismų nepriklausomumui mūsų šalies viduje, tuo lengviau tuo galės pasinaudoti Lietuvai priešiškos jėgos”, – pabrėžia žmogaus teisių aktyvistė.
„Mums pristatyta JAV federalizmo sistema nebuvo pateikiama kaip idealas, etalonas, bet veikiau kaip endeminė, tik JAV situacijai pritaikoma sistema, taip pat buvo akcentuojama šioje sistemoje integruota pilietinių laisvių svarba. Jų aiškinimas, ypatingai žodžio laisvės, gerokai skiriasi nuo dalyje Europos valstybių taikomo modelio, nes JAV žodžio laisvė laikoma kone absoliučia. Tai be abejonės sustiprina tiek nepriklausomą žiniasklaidą, tiek pilietinę visuomenę. Tačiau JAV teisėsaugos institucijų atstovai mūsų susitikimo metu patvirtino, jog neapykantos kurstymas iš esmės nėra laikomas baudžiamosios teisės kategorija, o tai skiriasi nuo teisinio reguliavimo Lietuvoje“, – įspūdžiais dalinosi M. Antanaitytė.
„Laukinio kapitalizmo“ saulėlydis: sėkmingas verslas – įtraukus verslas
Stažuotės dalyviai aplankė JAV sostinę Vašingtoną ir susipažino su trejomis JAV valstijomis: Mičiganu, Luiziana ir Nevada. Didžiausiame Mičigano mieste Detroite stažuotės dalyviai aiškinosi, kaip didžiulę ekonominę krizę išgyvenusiam buvusiam JAV sunkiosios pramonės centrui pavyksta atsitiesti.
„Verslo pagrindinis tikslas visada bus didinti pelną, bet paprastai kalbant, JAV privatus sektorius ima vis labiau suvokti, kad nei jo klientas, nei ieškomas talentas, nei partneris, tiekėjas ar kita suinteresuota šalis nebūtinai bus baltaodis, cislytis (t.y. ne translytis), heteroseksualus vyras. Todėl įvairove, įtrauktimi ir pagarba šiems principams rūpintis privaloma tiek siekiant generuoti aukštus ir tvarius verslo rezultatus, tiek vertinant savo dalykinę reputaciją “, – teigia M. Antanaitytė
Teisininkei didelį įspūdį paliko susitikimas su Detroito LGBTI Prekybos rūmais. Tai organizacija, kuri vienija LGBTI draugiško ir įtraukaus verslo atstovus, rūpinasi tvariu kapitalo pritraukimu bei inovacijų kūrimu skatinant verslumą, remiant mažumas versle, skatina švietimą įtraukties ir LGBTI temomis.
„Svarbu pažymėti, jog objektyvus verslo vertinimas per įtraukties perspektyvą negali baigtis tik elementaria lygių galimybių politika įdarbinimo srityje, ką ir taip turi garantuoti įstatymai. Pavyzdžiui, mūsų aplankytų Prekybos rūmų atstovai ypatingą dėmesį skiria tam, kad aukščiausiose įmonių valdymo pozicijose, valdymo organuose būtų atspindėti įvairovės ir įtraukties principai, kad LGBTI bendruomenės bei kitų mažumų atstovai ne formaliai, o realiai būtų įgalinti dalyvauti strateginių sprendimų priėmime“, – teigia ji.
Pilietinės visuomenės įgalinimas JAV
2015 m. JAV Gyventojų surašymo biuras paskelbė ataskaitą, kurioje prognozuojama, kad iki 2044 m. JAV dėl imigracijos ir gimstamumo tendencijų Amerikos etninių ir rasinių mažumų atstovų skaičius viršys baltaodžių gyventojų skaičių, tad JAV taps „mažumų daugumos” valstybe.
Pasak pašnekovės, stažuotės metu ne kartą buvo akcentuojamas tam tikras JAV visuomenės socialinis virsmas pasitelkiant „verdančio katilo” ir „salotų” alegorijas: iš „verdančio katilo”, kuomet individualūs tapatybės požymiai “suverda” į vieną abstrakčią amerikietiškąją tapatybę, pereinama į „salotų” modelį, kai laikomasi pozicijos, jog amerikietiška tapatybė neapsiriboja tik tam tikru standartizuotu „amerikietiškumu”. Priešingai, ryški visuomenės narių tapatybės bruožų įvairovė (etniškumo, tautinės ar religinės priklausomybės, buvimas LGBTIQ bendruomenės dalimi ir kt.) praturtina ir sustiprina šiuolaikinę amerikietiškąją tapatybę.
„Panašu, jog JAV visuomenė išgyvena virsmą, kai dalis tos visuomenės jaučiasi prarandanti savo tradiciškai turėtas galios pozicijas. Dėl to JAV visuomenėje kartas nuo karto išryškėja įvairios neigiamos tendencijos, pavyzdžiui, ketinimai uždrausti drag pasirodymus ar abortus. Tai galima palyginti su „antigenderizmo”, „tradicinių šeimos vertybių” judėjimais Europoje, kurie taip pat grįsti manipuliavimu nepagrįstomis dalies visuomenės narių baimėmis bei nežinojimu.“, – savo įžvalgomis dalijosi žmogaus teisių ekspertė.
Pašnekovė taip pat teigia, kad pilietinės visuomenės įgalinimas taip pat yra labai svarbus JAV demokratinėje tradicijoje. Pasak jos, verslui JAV, skirtingai nei Europoje, suteiktos ypatingai didelės diskrecijos ir galios, tačiau savanoriškai verslo prisiimti įsipareigojimai ir prisidėjimas stiprinant nevyriausybinį žmogaus teisių sektorių taip pat kuria esminę pridėtinę vertę visuomenėje. Jos teigimu, nevyriausybinis sektorius, gaudamas privačių subjektų paramą, atlieka labai svarbias viešąsias funkcijas ir teikia didelį spektrą socialinių paslaugų, kurios užpildo viešojo sektoriaus spragas.
„Štai Naujajame Orleane lankėmės medicinos klinikoje, kuri padeda itin socialiai pažeidžiamoje padėtyje esantiems žmonėms, turintiems priklausomybių, sergantiems ŽIV ir kitiems asmenims, kuriems kitaip šios esminės medicinos paslaugos niekaip nebūtų prieinamos. Taip pat susipažinome su translyčiams asmenims pagalbą teikiančios organizacijos atstovais, lankėmės įstaigoje, kuri padeda migrantams integruotis, ir visos šios organizacijos remiamos privataus sektoriaus pagalba“, – teigė Monika Antanaitytė.
„Apskritai JAV pilietinė visuomenė yra pakankamai stipri. Tačiau svarbu ir tai, kad egzistuoja stipri „stabdžių ir atsvarų” sistema bei aukščiausios teisminės valdžios nuostatos santuokos lygybės ir kitais esminiais žmogaus teisių klausimais neretai yra gana principingos, o daugybė strateginių žmogaus teisių laimėjimų buvo pasiekta būtent dėl pilietinės visuomenės susitelkimo ir aktyvumo. Tuo tapu Lietuvoje turime situaciją, kai pirmos instancijos teismo teisėja ignoruoja Strasbūro sprendimus dėl tos pačios lyties šeimų apsaugos, be kita ko tarsi skatindama atsižvelgti ir į Rusijos nuomonę šiuo klausimu. Prieš kelerius metus Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovai Strasbūre homofobinės neapykantos kalbos byloje kvestionavo Lietuvos gėjų lygos įsitraukimą į ją. Mano nuomone, tai yra bandymas paneigti esmines ir mūsų Konstitucijos garantuojamas pilietinės visuomenės funkcijas demokratijoje. Manau, kad mažų mažiausiai tokios pozicijos yra nepilietiškos ir netoliaregiškos, todėl Lietuvai dar reikia stiebtis“, – sakė pašnekovė.
Galimybė įsigilinti į mažumų situaciją Europoje
„Leisiu sau pajuokauti, – JAV Valstybės departamentas labai gerai atliko profiliavimą, nes dalyvaudama šioje programoje susipažinau su puikiais kolegomis, kuriuos dabar drąsiai galiu vadinti draugais“, – sako Monika Antanaitytė.
Stažuotės dalyviai taip pat galėjo dalytis patirtimi ir susipažinti su specifine JAV mažumų padėtimi: susitikti su juodaodžių, lotynų amerikiečių, Amerikos indėnų bei religinėmis bendruomenėmis, LGBTI bendruomene ir kitomis gyventojų grupėmis.
Kartu su Monika šioje lyderystės programoje dalyvavo žmogaus teisių aktyvistai, teisininkai, valstybinio ir nevyriausybinio sektoriaus atstovai iš keleto Europos šalių: Ruandos kilmės aktyvistė iš Belgijos, vengrė iš Rumunijos, romai iš Ukrainos, Slovėnijos ir Slovakijos, serbas iš Kroatijos, Irako kilmės žurnalistė iš Švedijos, žydų bendruomenės atstovės iš Švedijos ir Turkijos. „Dėka mūsų skirtingų tapatybių ir patirčių visi galėjome šio to pasimokyti vienas iš kito. Džiaugiuosi, kad mažumų bendruomenių balsas ir atstovavimas Europoje stiprėja”, – pastebi žmogaus teisių aktyvistė.
„Iki ašarų sugraudino romės iš Ukrainos, kuri aktyviai savo šalyje pasisako ir už LGBTI teises, stiprybė. Prieš keletą metų iš mizogininių (mizoginija – liguista neapykanta moterims. – Red.) paskatų ją buvo užpuolęs ir sužalojęs ukrainietis, tačiau visos kelionės metu ji kalbėjo apie būtiną nenutrūkstamą Vakarų paramą Ukrainai. Klausydama jos, galėjau dar labiau žavėtis Ukrainos žmonių solidarumu ir susitelkimu Rusijos agresijos akivaizdoje. Ukrainos kova yra ir mūsų visų kova už bendražmogiškas vertybes ir tikrą demokratiją, kurioje įvairovė ir bekompromisė pagarba žmogaus teisėms yra būtina jos sąlyga“, – pabrėžė Monika Antanaitytė.
