Užmigus smegenys pradeda veikti kitaip nei mums pabudus. Pereinant iš budrumo iki miego režimo, gali atsirasti tai, kas vadinama hipnotiniu trūkčiojimu. Toks krūptelėjimas yra staigus judesys, panašus į trūkčiojimą, kurį patiriame, kai kažkas staiga mus išgąsdina.
Šis keistas judesys yra miokloninio spazmo, staigaus ir nevalingo raumens ar raumenų grupės trūkčiojimo, kuris gali atsirasti atskirai arba paeiliui, rezultatas. Pavyzdžiui, žagsulys yra dar viena labai paplitusi miokloninių spazmų forma, rašoma brightside.me.
Kas sukelia tą jausmą?
Hipnotiniai trūkčiojimai dažniausiai būna tada, kai žmogus užmiega. Nors jų priežastis nėra labai aiški ir turima informacija yra ribota, mokslininkai mano, kad tam gali būti keletas priežasčių:
Fizinis aktyvumas – mankštinatės vėlai vakare, todėl jūsų organizmui gali būti sunkiau atsipalaiduoti ir užmigti.
Nerimas ir stresas – einant miegoti sunerimus, smegenys gali būti aktyvios ilgiau nei reikia, o tai savo ruožtu gali siųsti įspėjamuosius signalus, net kai kūnas miega.
Kofeinas ir kiti stimuliatoriai – šie ir kiti stimuliuojantys produktai turi įtakos organizmo gebėjimui giliai įmigti.
Miego trūkumas – kiti miego sutrikimai ir blogi miego įpročiai taip pat gali būti susiję su šiais spazmais.
Be šių galimų priežasčių, yra dar viena įdomi teorija su evoliucine perspektyva, kuri paaiškina, kodėl atsiranda hipnotiniai trūkčiojimai. Remiantis Kolorado universiteto atliktais tyrimais, šie trūkumai gali būti archajiškas refleksas, atsirandantis, kai natūralų raumenų atsipalaidavimą miegant smegenys klaidingai interpretuoja kaip riziką nukristi nuo medžio, kuriame anksčiau miegojo mūsų protėviai.
Krūptelėjimo intensyvumas gali skirtis. Kartais trūkčiojimas būna lengvas ir netrikdo mūsų miego.
Kartais raumenų susitraukimas ne tik pažadina, bet ir kelioms sekundėms palieka šoko būseną. Kai kurie žmonės net jaučiasi tarsi išstumti iš lovos. Šis jausmas tik sustiprinamas, jei sapnuojame, kad krentame.
