Metų panevėžiete išrinkta gydytoja Vokietienė: „Medicina yra menas, o ne paslaugų teikimas“

Panevėžio miesto savivaldybė praėjusią savaitę paskelbė, kad J. Vokietienė yra išrinkta „Metų panevėžiete“.

Šeimos tradicija

Moters tėtis, kilęs iš Paįstrio, Petras Knizikevičius dirbo akušeriu-ginekologu, o mama panevėžietė Liudvika – naujagimių gydytoja-neonatologe.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Į slaugos ligoninę tėtį atvežusi vilnietė apstulbo: grynas absurdas – pati turiu lakstyti su mėgintuvėliais?

Iš pagarsėjusios ligoninės vadovo pareigų pasitraukiantis Gedminas atsivėrė, kas nutiko: „Tai yra šlykštu“

Žinoma kardiologė – apie lietuvius žudančias ligas: kas labiausiai žaloja širdį ir itin įsiminęs atvejis

„Tai – profesija, kurią žinojau nuo vaikystės. Mačiau kaip tėvai dirbo. Jų sąlytis su medicina buvo labai didelis. Kai vaikas būdamas matai, ką veikia tėvai, tą žinai ir norisi pratęsti. Medikų vaikai dažnai eina tuo pačiu keliu, nes suvokia: nors ten sunku ir reikia daug mokytis, bet tai – nebaisu, nes matei, kad tėvai taip gyveno“, – pasakojo ji.

Nors seneliai nebuvo medikai, visgi močiutė dirbo „slaugute“ ligoninėje.

„Išsilavinimo medicininio neturėjo, tačiau dirbo medicinoje, padėjo žmonėms. Ji buvo, kaip šiais laikais, bendrosios praktikos slaugytoja“, – dėstė J. Vokietienė.

Šeimos tradiciją tęsia ir medikės dukra Giedrė, tapusi veterinarijos gydytoja.

„Ji nuo pat vaikystės mėgo padėti. Na, o pasirinko gelbėti pačius bejėgiškiausius – gyvūnėlius“, – pridūrė gydytoja.

Iššūkiai Priėmimo skyriuje

Nuo 1985 m. dirbanti medicinoje, o nuo 2011 m. – Priėmimo skyriuje, gydytoja pabrėžė šio darbo specifiką ir didelius iššūkius. „Priėmimo skyrius yra labai plati sritis – čia susiduri su pacientais, kuriems reikia skubios pagalbos, ir per kelias minutes turi nuspręsti, kaip jiems padėti. Turime įsigilinti į paciento būklę ir plačiai diferencijuoti visus dalykus“, – kalbėjo panevėžietė.

Pasak vidaus ligų gydytojos, sprendimų priėmimas „čia ir dabar“ reikalauja šalto proto ir gebėjimo „skubėti lėtai“.

„Svarbiausia yra teisingai nukreipti pacientą – ar gydyti ambulatoriškai, ar stacionare. Tai didžiulė atsakomybė, nes net mažiausia klaida gali kainuoti žmogaus sveikatą ar net gyvybę“, – paaiškino ji.

Prabilo apie didžiausią sukrėtimą

Paklausta, kokia situacija Priėmimo skyriuje jai įsiminė labiausiai, moteris tikino, kad vienos situacijos nėra. Pasak jos, darbas šiame skyriuje nėra lengvas, o kai kurios situacijos sukrečia ilgam.

„Skausmingiausios – vaikų netektys. Tai – didžiausias sukrėtimas. Taip pat sunku susitaikyti su bereikšmėmis mirtimis, pavyzdžiui, po motociklų avarijų, kai žūsta jauni žmonės, kuriems dar visas gyvenimas buvo prieš akis“, – pasakojo J. Vokietienė.

Gydytoja teigė, kad įvairias situacijas, grįžusi namo, stengiasi palikti už ligoninės durų, tačiau ne visada pavyksta.

„Man labai padeda vyras, kuris yra supratingas ir leidžia man išbūti su savo mintimis, kai grįžtu namo po įtemptos dienos. Neįmanoma visiškai uždaryti durų ir išeiti namo, ypač kai būna stresinės situacijos, nes jos taip paprastai nepalieka minčių“, – kalbėjo medikė.

Medicina – menas

Pasiteiravus, ką patartų jaunimui, svajojančiam apie mediko profesiją, J. Vokietienė tikino, kad šiais laikais medicinoje diegiamos kitokios idėjos.

„Anot naujausios literatūros, mes, medikai, nebegydome žmonių, o „teikiame paslaugas“. Rašo, kad mes bendraujame ne su pacientu, o su „klientu“. Mano galva, tai nėra teisinga. Gydymas visada turi būti kontaktas, bendravimas tarp dviejų žmonių. Gydymo sėkmės didelis procentas yra pasitikėjimas ir žmogaus įtikėjimas, jog pasveiks. Aš labai tikiuosi, kad su mūsų informatikos pasauliu menas gydyti neišnyks, nes gydymas tikrai yra menas. „Žodis – žudo, žodis – pakelia“. Net didžiausios technologijos nepadės, jei žmogus pats netikės, kad pasveiks. Aš tikiuosi, jog jaunieji medikai supras, kad gydymas yra menas, o ne paslaugų teikimas“, – aiškino moteris.

„Reikia suprasti, jog ne visada tu būsi patogus ir geras. Gydytojui gana sunku atlaikyti krūvį, bet suprantame, kad reikia padaryti vienaip ar kitaip, kad gautume gerą rezultatą. Medicina – menas bendrauti su žmogumi. Aš labai tikiuosi, kad ateinanti karta tą suvoks“, – sakė ji.

Tituluota Metų panevėžiete

Panevėžio miesto savivaldybė trečiadienį paskelbė, kad J. Vokietienė yra išrinkta „Metų panevėžiete“.

„Esu labai dėkinga už šį įvertinimą. Manau, tai reiškia, kad žmonėms patinka mano darbo metodai. Nesijaučiu išskirtinė. Aš tik stengiuosi daryti tai, kas geriausia pacientams, ir nors ne visada nuomonės sutampa, man svarbiausia – rezultatas“, – kukliai dėstė gydytoja.

J. Vokietienė yra įkvepiantis pavyzdys, kaip atsidavimas ir nuoširdus noras padėti žmonėms gali ne tik pagerinti pacientų gyvenimą, bet ir tapti profesinio gyvenimo varikliu.