Gydytojas kardiologas, LSMU profesorius, Lietuvos širdies asociacijos Kauno skyriaus pirmininkas Raimondas Kubilius atkreipė dėmesį, kad visi, jau sulaukę 25-erių metų amžius, turėtų žinoti savo pagrindinius širdies ir kraujagyslių sveikatos įverčius.
„Visų pirma tai – arterinį kraujospūdį ir cholesterolio koncentraciją. Taip pat, pageidautina, išsamią lipidogramą, atspindinčią blogojo ir gerojo cholesterolio santykį. Ne mažiau svarbu laikytis ir sveikos gyvensenos principų.
Neturintiems jokių rizikos veiksnių, naujai juos įsivertinti tikslinga praėjus 5 metams. Taip pat labai svarbu atminti, kad rūkymas, įskaitant elektronines cigaretes, mažas fizinis aktyvumas, ilgesnis nei 6–8 valandų per dieną sėdėjimas nedarant bent kas valandą trumpalaikių pertraukėlių, antsvoris reikšmingai didina tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis“, – pabrėžė pašnekovas.
Įverti riziką padės šeimos gydytojas
Medikas atkreipė dėmesį, kad vyrams, sulaukusiems 40 metų, moterims – 50 m., būtina kreiptis į šeimos gydytoją, siekiant įvertinti ŠKL rizikos veiksnius bei riziką susirgti nuo ŠKL.
„Tie pacientai, kurie priskiriami didelei arba laba didelei ŠKL rizikos grupei (pvz., tipinis tokios grupės pacientas rūko, turi padidintą arterinį kraujospūdį, arba nustatomas padidintas tik vienas rizikos veiksnys, pvz., sistolinis arterinis kraujo spaudimas yra didesni nei 180 mmHg, arba blogojo (mažo tankio) cholesterolio koncentracija didesnė nei 5 mmol/l), nukreipiami detalesniam ištyrimui, kuomet kardiologas atlieka širdies, kaklo kraujagyslių echoskopiją, krūvio mėginį ir kt.", – aiškino R. Kubilius.
Pasak jo, vertindami ŠKL rizikos veiksnius tiek gydytojai, tiek pacientai neretai patenka į spąstus, nes rizikos veiksniai yra nebylūs, neretai pacientui sunku suvokti ir šių veiksnių žalą sveikatai.
„Dar didesnė atida ir ankstyvas kardiovaskulinės rizikos vertinimas būtinas pacientams, kurių šeimoje yra sergančiųjų ŠKL, arba jie mirė būdami jauno amžiaus. Stebime, kad ŠKL jaunėja, o pačių pacientų aktyvumas įsitraukimas padėtų anksčiau diagnozuoti rizikos veiksnius ir perspėti, neretai, ankstyvos ligos pasireiškimą", – sakė pašnekovas.
Pasiteiravus, ar visi šie tyrimai yra nemokami, medikas pabrėžė, kad paciento ŠKL rizikos įvertinimui būtina atlikti tik vieną kraujo tyrimas vertinant cholesterolio koncentraciją kraujyje.
„Kitus veiksnius sėkmingai galima įsivertinti pačiam,arba rutininio apsilankymo pas šeimos gydytą metu", – sakė R. Kubilius.
Kokius iš pagrindinių širdies rodiklių galima įsivertinti pačiam kiekvieną dieną?
Gydytojas priminė, kad tiek pirminės, tiek antrinės širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos atveju sveikos gyvensenos gyvensenos įgūdžiai, ŠKL rizikos veiksnių koregavimas glaudžiai siejasi ir su teigiamu poveikiu ir kitų lėtinių, netgi vėžinių susirgimų atitolinimu.
Nors šiandien ŠKL rizikos veiksnių suskaičiuojama iki 30, tačiau medikas pirmiausia didžiausią dėmesį ragino skirti šiems:
a) didesniam fiziniams aktyvumui. Surasti laiko kasdieniam bent 30 min. vidutiniam – intensyviam fiziniam aktyvumui. Anksčiau manyta, kad bet koks fizinis aktyvumas geriau nei jokio. Šiuo metu, kad vidutinio – didelio intensyvumo fizinis aktyvumas geriau lyginant su mažu ar nedideliu;
b) įrodyta, kad ilgesnis nei 6–8 valandų sėdėjimas be pertraukėlių reikšmingai įtakoja blogesnes sveikatos išeitis. Dar blogiau, jeigu leidžiame sąveikauti mažam fiziniam aktyvumui ir ilgesniam sėdėjimui;
c) per dieną suvalgyti 3–5 porcijas vaisių ir daržovių;
d) žinoti savo AKS ir cholesterolio įverčius. Esant padidintoms vertėms, nedelsiant koreguoti, pradedant nuo gyvenimo būdo, mitybos pokyčių, esant būtinumui – drausmingam vaistų vartojimui;
e) šiais metais PSO įrodė, kad, deja, neigiamu poveikiu sveikatai pasižymi ir elektronines cigaretės;
f) esant galimybėms daugiau laiko praleiskime žaliuosiuose plotuose, netriukšmingoje ir malonioje aplinkoje. Nes užterštumas kietosiomis dalelėms, triukšmas, patiriamas stresas darbe ir namuose – neabejotinai naujieji šio šimtmečio ŠKL rizikos veiksniai.
