Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų kardiologijos reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus gydytojo, anesteziologo Giedriaus Navicko, Lietuvos visuomenėje iki šiol nuo širdies, kraujagyslių ligų mirtingumas yra gana didelis, o statistika – gana kraupi.
„2018-ųjų metų statistika rodo, kad apie 60 proc. mirusiųjų yra dėl širdies, kraujagyslių ligų, panašus procentas yra mirusių vyrų ir moterų. Lietuvoje miokardo infarktais kasmet suserga apie 40 tūkst. Lietuvos piliečių, iš jų keli tūkstančiai miršta“, – faktus dėsto G. Navickas.
Šienauja jaunus, darbingus vyrus
Pasak G. Navicko, Lietuva ryškiai atsilieka nuo kitų išsivysčiusių Europos šalių ar Jungtinių Amerikos Valstijų. Mat jau yra praėję keleri metai, kai, pavyzdžiui, Amerikoje, mirtingumas nuo širdies, kraujagyslių ligų yra antroje vietoje po vėžinių susirgimų ir nelaimingų atsitikimų.
„Lietuvai dar iki to toli. Kas yra baisiausia, miokardo infarktai šienauja jaunų, darbingo amžiaus vyrų gyvybes. Šis aspektas yra nemaloniausias, o moterys serga daugiau vyresnio amžiaus, nes jas apsaugo lytis, hormoninis organizmas“, – patikina gydytojas.
Daugeliui kiltų klausimas, kas įvyksta organizme, ištikus miokardo infarktui? Tai paaiškinti būtų galima gana paprastai – užsikemša širdį maitinančios kraujagyslės. Būtent dėl to sustoja ir žmogaus širdis.
„Jau 20-30 gyvenimo metais žmogaus organizme kraujagyslės ima senti, jų plokštelės dengiasi cholesteroliu ir riebalais, jos įplyšta, susidaro krešuliai, kurie užkemša kraujagyslę ir tada įvyksta infarktas. Priklausomai nuo to, kuri kraujagyslė užsikemša, priklauso ir mirties staigumas“, – paaiškina anesteziologas.
Besitęsiantis skausmas
Nors daugeliu aspektu žmonės nepastebi rimtų simptomų prieš miokardo infarktą, vis dėlto yra keli faktoriai, kuriuos galima nuolatos stebėti. G. Navickas tokius faktorius skirsto į modifikuojamus (kurie priklauso nuo mūsų) ir nemodifikuojamus (lytis, amžius, genetika).
„Jeigu yra žinoma, kad giminėje yra žmonių, kurie 40-50 metais patyrė staigias mirtis ar infarktus, tuomet reiktų kreiptis į gydytojus ir tirtis savo organizmą. Patys baisiausi infarkto rizikos veiksniai – rūkymas, per didelis kūno svoris, mažas fizinis aktyvumas ir neadekvatus reagavimas į stresą“, – išskiria specialistas.
Gydytojas pabrėžia, kad ištikus miokardo infarktui, pačios svarbiausios yra pirmosios dvidešimt minučių. Būtent tuomet įvyksta rimti širdies raumens pakitimai, taip pat gali ištikti ir kardialinė mirtis, tada kažką pakeisti galima vos per pirmas dvi minutes.
„Jeigu jaučiate skausmą krūtinėje, krūtinkaulio sąnariuose, jaučiate kairės rankos tirpimą ar skausmą po, tarp menčių, skausmas tai praeina, tai vėl atsinaujina – tai yra ženklas, kad kažkas yra ne taip. Jeigu toks skausmas tęsiasi ilgiau nei 20 minučių, tuomet reikėtų kviesti pagalbą, atlikti diagnostiką ir suteikti reikiamą pagalbą“, – patikina jis.
Lietuvoje pagalba suteikiama retai
Žmogui, kurį ištiko miokardo infarktas viešoje vietoje, namuose ar kitoje aplinkoje, padėti aplinkiniai gali vos per kelias, dešimt minučių. Tačiau praktika Lietuvoje rodo, kad ligoninę žmonės pasiekia su prastai suteikta arba visai nesuteikta pirmąja pagalba toje vietoje, kur įvyko nelaimė.
Asociacijos „Pozityvios idėjos“ nariai Ernestas Gaižauskas, Šarūnas Judickas ir Lukas Balčiūnas mano, kad prie baimės padėti nelaimės ištiktam žmogui prisideda keli kriterijai.
„Lietuvoje pagalba suteikiama vis dar pakankamai retai, prie to prisideda tokie mitai, kad infarkto ištiktas žmogus neatrodo patraukliai, žmonės abejoja, bijo labiau pakenkti nei padėti, geriau gyventi ramiai ir nieko neliesti. Jie tikisi, kad kažkas kitas padės ir bijo prisiimti pilietinė atsakomybę“, – sako E. Gaižauskas.
Statistika rodo, kad 25 proc. žmonių, kuriuos ištinka krūtinės skausmas, jau po valandos ima stoti širdis. Keturi iš penkių infarkto atvejų įvyksta namuose, artimoje aplinkoje. Tačiau jeigu aplinkiniai išmoksta tinkamai suteikti pirmąją pagalbą, jie gali išgelbėti gyvybę.
„Jeigu žmogų ištinka infarktas ir aplinkiniai nieko nedaro, dažniausiai jie miršta vežami į ligoninę arba atvykus jau nieko nebegalima jiems padėti. Tačiau jeigu aplinkiniai bent bando žmogų gaivinti, masažuoti jo širdį – išgyvenamumas tokiais atvejais išauga net du, keturis kartus“, – patikina jis.
Patikrink, paskambink, spausk
Taigi, ką daryti, kai viešoje vietoje pamatome infarkto ištiktą žmogų? Pirmiausia, reikėtų prisiminti trijų žodžių taisyklę – patikrink, paskambink, spausk. O aiškiau tai būtų galima išversti taip – patikrinti, ar žmogus kvėpuoja, paskambinti greitajai pagalbai ir trečiasis, pats svarbiausias aspektas – spausti krūtinės ląstą.
„Kartais žmonės net nesupranta, kaip patikrinti sąmonę, o tai padaryti gana paprasta – pamačius gulintį asmenį, įsitikinti, ar yra saugi aplinka, prie jo prieiti, paliesti už pečių, pajudinti, bandyti pakalbinti, kas nutiko žmogui.
Patikrinkite kvėpavimą ir įvertinkite krūtinės ląstos judesius – dėkite žmogui ant kaktos ranką ir kita ranka smakrą atlenkite atgal. Tuomet prisiglauskite ir pažiūrėkite, ar kilnojasi krūtinės ląsta, jei ji kilnojasi ir girdimas ritmiškas garsas – žmogus kvėpuoja, jeigu garsas neprimena normalaus – žmogus nekvėpuoja“, – aiškina E. Gaižauskas.
Jeigu nusprendėte, kad žmogų reikia gaivinti, pabandykite pakviesti daugiau aplinkinių žmonių į pagalbą. Paskirstykite žmonėms darbus – kas skambins į pagalbą, kas ieškos defibriliatoriaus, o kas padės jums gaivinti žmogų.
Gyvybę išgelbėti gali vos vienas veiksmas
Defibriliatorius viešose vietose žymimas tarptautiniu žaliu ženklu, būtent šis įrenginys gali išgelbėti ir žmogaus gyvybę. Tol, kol yra ieškomas defibriliatorius, reikia spausti žmogaus krūtinės ląstą.
„Jokių skaičiavimų nėra, tiesiog sukryžiuojame krumplius, ištiesiame rankas, prispaudžiame viduryje krūtinės ląstos. Viską darome iš nugaros, spaudžiame pakankamai stipriai, apie penkis centimetrus.
Kaip dažnai spausti? Maždaug 100 kartų per minutę, ne greičiau nei du kartus per sekundę, lengviau atsiminti lietuvišką dainą „Ant kalno mūrai“ – dainuojant mintyse šią dainą, spaudimų dažnis yra tinkamas“, – gudrybę atskleidžia specialistas.
Daugelį žmonių atbaido pūtimai nepažįstamam žmogui į burną, tačiau E. Gaižauskas patikina, kad teikiant pirmąją pagalbą, jie nėra būtini.
„Jeigu kartu su paspaudimais darysime įpūtimus, taip, yra šiek tiek didesni šansai išsaugoti gyvybę, tačiau tik tuo atveju jeigu juos darysime kokybiškai ir gerai, o tai padaryti gali tik treniruoti asmenys. Statistika rodo, kad praktikoje žmonės gerai to padaryti negali, todėl pūtimai nėra rekomenduojami“, – sako jis.
Atlikti krūtinės ląstos spaudimus reikėtų tol, kol žmogus atsigaus, o tai būna gana retai. Todėl reikia sulaukti greitosios pagalbos arba surasti defibriliatorių.
Radus tokį prietaisą, jis yra ganėtinai modernus, todėl reikia sekti nurodytas instrukcijas. Pirmiausia, užklijuoti reikiamus lipdukus, kurie automatiškai aptiks žmogaus pulsą, o pagal jį nustatys, ar reikia žmogui atlikti elektrošoką.
Parduotuvėse įrenginėja defibriliatorius
Ketvirtadienį buvo pristatyta nauja prekybos tinklo „Rimi“ iniciatyva: darbuotojų ir pirkėjų saugumui užtikrinti „Rimi“ prekybos centruose šiuo metu yra įrengiami gyvybes gelbstintys prietaisai – širdies ritmą atstatyti padedantys defibriliatoriai, kurie jau netrukus bus prieinami daugelyje tinklo parduotuvių.
Kaip teigė Giedrius Bandzevičius, prekybos tinklo vadovas, nė vienas nesame apsaugotas nuo nelaimės, ir nors visada tikimės geriausio, liga ar nelaimė dažnai užklumpa visiškai netikėtai – namie, gatvėje ar važiuojant automobiliu.
„Todėl visada turime būti pasiruošę padėti: ne tik savo artimiesiems, bet dažnai ir visiškai nepažįstamiems žmonėms, kuriuos matome pirmą kartą gyvenime.
Mes suprantame, kaip svarbu tokiu atveju nedelsti, o akimirksniu ištiesti pagalbos ranką ir turėti vietoje tam skirtą įrangą, todėl visų „Rimi” prekybos centrų darbuotojams buvo surengti mokymai, kaip suteikti būtinąją pagalbą ir gaivinti žmogų, ir kaip tik šiuo metu mūsų prekybos centruose yra įrengiami defibriliatoriai, kurie jau netrukus bus prieinami daugelyje parduotuvių”, – naują prekybos tinklo socialinės atsakomybės iniciatyvą pristatė G. Bandzevičius.
Jis taip pat pažymėjo, kad nuo šiol atidarant kiekvieną naują „Rimi” parduotuvę bus užtikrinta, kad joje būtų ir defibriliatorius. Jie kabinami pirkėjams gerai matomose vietose ir yra pažymėti specialiais lipdukais su raidėmis AED (Automated External Defibrillator – liet. „Automatinis išorinis defibriliatorius”) ir širdies su žaibu simboliu.
„Kai pamatome šalia žmogų, kuriam yra reikalinga pagalba, nelikime abejingi, nes svarbi yra kiekviena išgelbėta gyvybė”, – pridūrė „Rimi“ vadovas G. Bandzevičius.
Ką daryti pamačius sukniubusį žmogų: 5 gydytojų reanimatologų patarimai
1. Pamatę sukniubusį, už širdies susiėmusį žmogų, nedelskite – kvieskite aplinkinius padėti ir imkitės iniciatyvos patys, nelaukite, kol pradės kažkas kitas.
2. Nustatykite, ar žmogus kvėpuoja, stebėdami jo krūtinės ląstą, klausydamiesi kvėpavimo. Jei jis nekvėpuoja, nedelsdami pradėkite širdies masažą. Stipriai spauskite krūtinės ląstos vidurį sunertomis rankomis apie 100 kartų per minutę greičiu.
3. Nurodykite aplinkiniams, ką daryti – užmegzkite akių kontaktą su konkrečiais žmonėmis, vienam liepkite skambinti 112 ir kviesti pagalbą, kitiems – ieškoti artimiausio defibriliatoriaus. Jei nesate tikras, ar teisingai atliekate gaivinimą, klausykitės greitosios pagalbos dispečerių nurodymų.
4. Jei atliekant širdies masažą tiksliai nežinote, kada ir kaip daryti įpūtimus, geriau jų nedaryti visai. Stresinėje būsenoje įpūtimai gali nepavykti, o bandant juos atlikti iš naujo, gaištamas brangus laikas – neatliekami širdies paspaudimai, kurie yra daug svarbesni.
5. Nebijokite panaudoti defibriliatorių. Specialių žinių jo naudojimui nereikia, aparatas jums pats pasakys, kokius veiksmus atlikti ir yra visiškai saugus.
