Vilnietė Dovilė prieš šešerius metus svėrė maždaug 15 kilogramų mažiau nei šiandien. Svoris pradėjo didėti pastojus. Kilogramai toliau augo jau ir susilaukus.
„Svoris pradėjo didėti iš karto po nėštumo, tai yra visus penkis metus, kol dukra augo. Kol nesupratau, kad jis yra per didelis ir dabar aktyviai pradėjau sportuoti“, – sako vilnietė Dovilė Barštytė.
Taigi per nėštumą iš viso moteris priaugo 35 kilogramus. Po gimdymo 20 kilogramų dingo, tačiau 15 liko. Dovilė pripažįsta, kad augindama dukrelę valgė daug. Panašiai apie priaugtus kilogramus mano ir daugelis po nėštumo pastambėjusių moterų. Tačiau medikai tikina, kad yra ir kita svorio priaugimo priežastis.
„Pats pagimdymas tai nėra blogai, bet blogai, kad jos atsikėlinėja labai dažnai prie vaiko, jos ištisai yra tam tikram neišmiegojimo fazėj“, – mano Santaros klinikų Vidaus ligų centro vadovas prof. Virginijus Šapoka.
Svorio augimas = neišsimiegojimas
Klausiate, kaip susijęs neišsimiegojimas ir priaugti kilogramai? Ogi po daugiau nei trisdešimties tyrimų medikai drąsiai sako, kad sąsajų yra.
„Apie nutukimą yra neabejotinas dalykas – pradeda didėti svoris. Kuo ilgesnis stažas nemigos, tuo didesnis svoris“, – svarsto V. Šapoka.
„Tai yra didžiulis lygybės ženklas. Ir iš tiesų nutukimo formavimuisi, šitos ligos vystymuisi arba prasidedama nuo antsvorio vystymuisi eilė rizikos veiksnių yra svarbūs“, – prideda doc. dr. Edita Gavelienė, gydytoja dietologė.
Ir ne tik apie šiaip svorio padidėjimą kalbama – įrodyta priklausomybė tarp miego trūkumo ir nutukimo kaip ligos.
„Kad suaugusiems yra ta priklausomybė yra šiek tiek anksčiau žinoma ir manoma, kad tai – vienas iš pagrindinių priežasčių su hormonų pusiausvyros pasikeitimais. Tokie leptinas, grelinas yra svarbūs, taip pat insulino apykaita kartu su gliukozės reguliavimu yra manoma, kad net ir pradiniams antro tipo diabeto vystymuisi pradžiai yra svarbu miego sutrikimai“, – TV3 žinios teigė E. Gavelienė.
Suklusti dera ir dėl vaikų
Tiesa, suklusti turėtų ne tik patys suaugusieji, auginantys vaikus: dėl miego trūkumo didėja ir pačių vaikų antsvoris. Ką pastebim plika akimi – neišsimiegoję tampam piktesni, viskas mus erzina. Taip įsisukam į stresą. Tokios būsenos padarinius pastebi ir treneriai.
„Neskirdamas pakankamai laiko išsimiegojimui ir poilsiui jisai atsikelia nervingas, įtampoje, vėl tam pačiame lėkime per darbus, per stresą ir spėkit, kas su stresu? Automatiškai vėl jis pakankamai nevalgo, neturi laiko pavalgyti. Arba valgo vieną – du kartus per dieną, arba valgo tai, kas po ranka ypač kelionių metu“, – komentavo Bronius Burneika, treneris.
Taip stresas, chaosas ir išbalansuota diena augina svorį. Net ir treniruotės nelabai padeda. Nemiga ir dėl jos padidėjęs svoris – dar ne viskas. Miego stoka keičia ir mūsų hormonų pusiausvyrą. Ir dėl to mums ne tik pakyla apetitas, reikalaujantis daugiau angliavandenių, bet, pasirodo, dažniau varstom tualeto duris. Ir taip ratu įsisuka sunkiai valdomas procesas.
Nemiga atima lytinę sveikatą
Jei vyrai dėl nemigos didėjančio svorio nebijo, jie tikrai suklus išgirdę, kad nemiga iš jų gali atimti lytinę sveikatą.
„Vyrams galima pasakyti, kad irgi blogai – sumažėja tostesterono. O juk žinot, kad tostesteronas vyriškumo hormonas ir reikia pasakyt, kad vyrai tas pirmąsias turėtų labai kietai miegoti, nesiblaškyti“, – sakė V. Šapoka.
Miego metu išsiskiria ir kiti svarbūs hormonai. O kai kuriems žmonėms nemiga gali būti ir mirtina.
„Nemiga yra ir pavojinga. Sakykim, yra genetinės tokios sepcialios mutacijos, kurios įvyksta tam tikrai grupei žmonių atsiranda baisi nemiga. ir praktiškai tie žmonės miršta per 6 mėnesius“, – prideda jis.
Kiek valandų miegoti – septynias, aštuonias ar devynias – matyt, jaučiame patys. Tačiau dar svarbiau – sužiūrėti, kiek miega vaikai, nes jiems miegas dar svarbesnis.
Išsamiau žiūrėkite TV3 žinių reportaže.
