„Kai aš ir mano brolis užaugome ir žaislų parduotuvės mums nebekėlė tiek daug džiaugsmo, kaip anksčiau, Kalėdos tapo nebe tokia laukiama švente, nebesinorėjo keltis 5 val. ryto ir bėgti išpakuoti dovanų. Be to, gerokai sutrumpėjo ir norų sąrašas‘, - pradėjo pasakojimą Mandy.
Besimokydama koledže, mergina išbandė minimalistinį gyvenimo būdą. Grįžusi namo, Mandy norėjo gauti ir dovanoti tik tokias dovanas, kurios turėjo prasmę, buvo iš tiesų vertingos.
„Maniau, kad taip sumažinsiu kaltę, kuria jaučiame mes, vartotojiška visuomenė, ir padėsiu išvengti nereikalingų griozdų, tačiau tai padaryti buvo sunkiau, nei tikėjausi. Jei atvirai, naudingų dovanų ieškojimas kiekvienam šeimos nariui prieššventiniu laikotarpiu man sukėlė daugiau streso, nei turėjo“, - tęsė ji.
Sunku buvo ne tik Mandy, bet ir jos šeimai, kuriems nekaip sekėsi sugalvoti, kokių dovanų norėtų gauti.
„Tačiau vieną Padėkos dieną, kurią minėjome prieš maždaug 3 metus, mūsų šeima rado išeitį. Vietoje to, kad ieškotume ir pirktume dovanas vieni kitiems, vasarą mes nusprendėme kartu išvykti atostogų, o pinigus, kuriuos būtume skyrę Kalėdinėms dovanoms, panaudosime vargingai gyvenančios šeimos norams išpildyti.
Šis mūsų sprendimas Kalėdas pavertė tikrai išskirtine ir dar daugiau džiaugsmo teikiančia švente“, - pasakojo Mandy.
Išvengiame emocinio ir finansinio streso
Mandy šeimai apsipirkinėjimas yra pati didžiausia kančia.
„Besigrūdant pro žmonių būrį prekybos centre, skubant ir ieškant dovanų niekada nejaučiau tos kalėdinės dvasios. Net kai buvau maža ir stovėdavau eilėje prie Kalėdų senelio, vos galėdavau iškentėti, kada ateis mano eilė nusifotografuoti“,- sakė ji.
„Dovanų atsisakymas prilygo išsigelbėjimui nuo visų šitų nemalonių akimirkų. Šį sprendimą priėmėme ne dėl to, jog griežtai prieštaraujame tam vartotojiškumui, nes kartais smagu gauti kokią dovanėlę, o dėl to, jog mylime vienas kitą. Nei vienas mūsų neturės nervintis ir gaišti laiką prekybos centruose ir kalėdinėse mugėse, be to, išvengsime piniginės suplonėjimo.
Nebeteks galvoti, ar vienoks ar kitoks niekutis patiks mano mamai, ar ji jį panaudos ar padės į spintą ir pamirš. Supratome, kad laiką, kurį skirtume dovanų paieškoms, išnaudosime atostogų metu, kuomet galėsime džiaugtis vienas kito draugija.“
Ėmėme laukti šventės
Vietoj bėgiojimo nuo vienos parduotuvės link kitos, Mandy teigė, jog šį laiką ji skiria poilsiui. Trumpiausiomis metų dienomis ji vėl, kaip vaikystėje, ruošiasi Kalėdoms, vaikšto apšviestomis ir lemputėmis bei įvairiomis kalėdinėmis dekoracijomis papuoštomis gatvėmis, mėgaujasi ore sklandančia šventine atmosfera.
„Džiaugiuosi galėdama iškepti pyragą, dekoruoti sausainius ir po to slapčia juos valgyti. Nusprendus neapsipirkinėti pačiu maloniausiu metų laiku, galiu susitikti su draugais, mėgautis šeimos narių draugija, o šios priešventinės savaitės tampa pačios smagiausios, kadangi nereikia sukti galvos ir lakstyti po parduotuves ieškant, kas patiktų vienam ar kitam žmogui“, - teigė Mandy.
Kalėdų rytas toks pat laukiamas, kaip ir vaikystėje
Kūčių vakarą Mandy šeima į ant židinio atbrailos pakabintas kojines, kurios priklauso kiekvienam šeimos nariui, prideda juokingų žurnalų, sunkiai suvokiamą kiekį saldainių ir šokoladinių gardėsių, gėrimų ir arbatos pakelių bei kitų pačių pagamintų dovanų.
Nepaisant to, jog Mandy gyvena tik už valandos kelio, ji su broliu nakvoja viename iš jų vaikystės kambarių, kad rytą kartu nubudę galėtų pažadinti ir kitus šeimos narius.
„Kalėdų rytas yra toks pat, kaip ir vaikystėje. Prie pusryčių stalo, ant kurio garuoja ką tik iš orkaitės ištrauktos bandelės su cinamonu, susirenkame susivėlusiais plaukais, vis dar plačiai neatmerktomis akimis. Vietoj to, jog susirinktume prie eglės ir būtume užversti nereikalingais daiktais, dieną praleidžiame virtuvėje, kurioje kepame sausainius, gaminame šventinius pietus, kokius anksčiau ruošdavo močiutė.
Susirinkę kartu galime prisiminti senus laikus, kai mama, prikimšusi kalakutą, prieš pašaunant jį į orkaitę priversdavo vargšą paukštį eiti lenta kaip piratų filmuose, o mes su močiute sėdėdavome, plepėdavome ir megzdavome“, - pasakojo moteris.
Džiaugiamės, turėdami tokią galimybę
„Atrodo, jog mūsų šeima Kalėdas švenčia lyg 1990-aisiais. Tiesa tokia, kad dovanų atsisakymas nepanaikino visų šeimos barnių ir mes nenustojome skaudinti vienas kito, tačiau priėmę šį sprendimą pastebėjome, jog Kalėdos tapo labiau džiaugsmingos ir gerokai malonesnės.
Suprantu, kad tai, jog galime pasirinkti nedovanoti vienas kitam nereikalingų dovanų, yra išties didžiulė privilegija, todėl esu dėkinga už šią galimybę“, - pasakojo Mandy.
Kalėdos, kai po elgė yra tuščios vietos, tapo geresnės. Juk šventinė atmosfera, pati magija niekur nedingsta, nes ją sukuria ne materialūs dalykai, o patys artimiausi žmonės bei jų atsinešama nuotaika.