17-metis paauglys hospitalizuotas, jo būkle rūpinasi sostinės medikai.
Šią informaciją patvirtino Radvilų gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Jolita Mianikienė. Ji teigė, kad po žinios apie susirgusį moksleivį, patalpos imtos vėdinti, dezinfekuoti, atlikti visi privalomieji veiksmai.
Blogai pasijuto sekmadienį
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Biruta Zdanevičienė tv3.lt sakė, kad 17-metis paauglys prastai pasijuto pirmadienį.
„Sekmadienį jis vyko į šokių konkursą. Ten gerai pasirodė, tačiau iškart po to pajuto, kad blogai jaučiasi. Iš pradžių jo mama galvojo, kad vaikas pervargo, pasiūlė jam pailsėti, tačiau jau netrukus temperatūra šoko aukščiau nei 38 laipsniai Celsijaus.
Kai mama sudavė sūnui vaistų, temperatūra nekrito – ji ėmė kilti iki 39 laipsnių. Tą pačią akimirką berniuko mama padarė tai, kas, gali būti, išgelbėjo sūnų – ji suskubo kreiptis į medikus.
Į namus ji išsikvietė greitąją pagalbą ir medikai paauglį nuvežė į ligoninę“, – pasakojo specialistė.
Išgelbėjo mamos reakcija
Ji pabrėžia, kad tik mamos greita reakcija ir nuovoka apsaugoti sūnų bei kreiptis į medikus, užkirto kelią tolimesniam ligos plitimui. „Būna atvejų, kai mamos savo vaikus į ugdymo įstaigas leidžia negaluojančius, tačiau šiuo atveju, mama, pamačiusi, kad vaikui gana prastai, neleido po savaitgalio jo į mokyklą.
Tokiu būdu ji užkirto kelią ligos plitimui ugdymo įstaigoje, todėl drąsiai galime sakyti, kad ligos židinio mokykloje nėra“, – komentavo specialistė.
Vis tik mokykloje buvo atlikta privalomoji dezinfekcija, o pati specialistė jau rytoj vyks į gimnaziją skaityti paskaitos apie meningokoką, jo plitimą bei prevenciją.
Šiuo metu, pasak B. Zdanevičienės, paauglio būklė yra labai sunki, jis yra reanimacijoje. „Tikimės, kad viskas bus gerai. Vaikinas jaunas ir stiprus“, – sakė ji.
Per metus 10 mirties atvejų
Pastaruoju metu daugiau meningokoko atvejų, kaip teigė pašnekovė, nenustatyta, todėl kol kas ji daro prielaidą, kad pats paauglys galėjo būti šio viruso nešiotojas.
Meningokoko infekcija gimnazistui pasireiškė itin aukšta temperatūra, vangumu, silpnumu ir galvos skausmu. Iki tol vaikinas buvo sveikas, kitomis ligomis nesirgo.
Pabrėžiama, kad per metus Lietuvoje meningokokinė infekcija diagnozuojama 70 žmonių. Vis tik labiausiai neramina mirties atvejai. Vidutiniškai ši liga pasiglemžia 10-11 gyvybių.
Smogia žaibiškai
Meningokokinė infekcija - tai ūmi bakterinė infekcija, kurios sunkiausios klinikinės formos – žaibinis sepsis (kraujo užkrėtimas) ar pūlingas meningitas (galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimas).
Ši infekcija paplitusi visame pasaulyje. Afrikoje labiausiai paplitęs A tipas, sergamumas dažnai pasiekia epidermį lygį Subsacharinėje Afrikoje, šis regionas vadinamas „meningito juosta“. A tipas Europoje susirgimus sukelia retai, čia labiausiai paplitę B ir C tipai. Susirgimai dažnesni šaltuoju sezonu: rudens –žiemos-pavasario mėnesiais.
Infekcija plinta oro lašeliniu būdu, imlūs asmenys artimo kontakto metu užsikrečia per kvėpavimo takus. Užkrėsti gali tiek sergantis asmuo, tiek sveikas bakterijų nešiotojas. Bakterijų nešiojimas gali tęstis iki kelių savaičių. Inkubacinis periodas svyruoja 1-10 dienų (vidutiniškai 4 dienos).
Meningokokinė infekcija yra pavojinga įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai ja serga vaikai iki 5 metų amžiaus. Pavojus susirgti yra ir kitiems: esant susirgimams virusinėmis respiracinėmis infekcijomis, nusilpus imunitetui, stresui ir kita.
Ankstyvieji meningokokinės ligos požymiai panašūs į peršalimo ligų: karščiavimas, galvos skausmas, šaltkrėtis, sprando raumenų sustingimas, vėmimas. Ligai progresuojant ligos eiga sunkėja - išryškėja odos bėrimas.
Skiriamos šios klinikinės formos: lokalizuotos – lengvos (meningokokų nešiojimas, ūminis nosiaryklės uždegimas); generalizuotos – sunkios (meningokokcemija, meningitas, meningoencefalitas); retos formos (perikarditas, endokarditas, artritas, poliartritas, pneumonija ir kita).
