Deja, Lietuvoje neretai pasitaiko atvejų, kai sužinoję apie sunkią vaiko ligą, tėvai palieka mamas vienas susidoroti su staigiai užgriuvusiais sunkumais. Nepaisant to, šalyje yra tikrai nemažai tėvų, kurie ne tik padeda savo žmonoms rūpintis sergančiais vaikais, bet taip pat auginant juos atiduoda visą savo širdį.
Tėvo dienos proga šiandien kviečiame susipažinti vos su keletu tokių tėvų, kurie augina vilties spindulėliais pramintus vaikus. Jų meilė, atsidavimas ir pasiaukojimas įkvepia tikėti gerumu ir neprarasti vilties.
Zoe ir jos Tėtis Kęstutis
Nuo gimimo ligų išvarginta Zoe šiandien nieko nemato. Todėl yra įpratusi pasitikėti tik kasdien esančiais šalia. Nuo pat gimimo bandanti pasipriešinti dukrelės ligai, šeima niekada nepasidavė. Tačiau pastebėtos nykstančios Zoe akys, diagnozuotas ataksinis cerebrinis paralyžius neleidžia mažylei džiaugtis vaikyste.
Prieš kurį laiką „Išsipildymo akcija 2017“ heroje tapusi Zoe užkariavo daugelio lietuvių širdis. Tuomet nuoširdumu spinduliuojančią mažylę kamavo sutrikęs miegas, kalbos suvokimo regresas. Ji sunkiai paėjo, nelipo laiptais, nustojo valgyti ir gerti.
Zoe iki šiol yra maitinama per gastrostomą specialiu maistu. Prieš kurį laiką TV3 televizijos ir SEB banko organizuojamas paramos projektas pasirūpino tokio specialaus maisto, skirto Zoe, išlaidomis. Taip pat skyrė lėšų ir mergaitės gydymui.
Šiuo metu Zoe jau yra sukakę aštuoneri, o kartu su mama ja rūpinasi ir mergytės tėtis Kęstutis. Tiesa, jis nėra biologinis mergytės tėtis, bet ją kartu su jos mama Laura augina nuo kūdikystės. „Dažnai net pamirštu, kad nesu biologinis tėtis“, – šypteli vyras.
„Nesu biologinis Zojytės tėtis, jos tėčiu tapau palaipsniui. Mes su Laura ir sūnumi Augustu buvome šeima, tačiau išsiskyrėme ir sukūrėme naujas šeimas. Tačiau santykiai nesusiklostė ir iširo tiek Lauros, tiek mano šeimose. Vėliau po truputį pradėjome bendrauti, aš kartais padėdavau prižiūrėti Zojytę. Taip pradėjome gyventi kaip viena šeima“, – judviejų su Laura šeimos istoriją pasakoja vyras.
Pasiteiravus, ką žodis „Tėtis“ reiškia pačiam Kęstučiui, šis sako, kad tai simbolizuoja begalinį džiaugsmą, didžiulę atsakomybę ir nuolatinį mokymąsi. Kęstutis atvirai pasakoja, kad auginant sergantį vaiką, prireikia tikrai daug kantrybės, o ir finansiniai sunkumai yra tikrai rimtas išbandymas šeimai.
„Trūksta laiko, nuolat reikia ieškoti slaugos priemonių ir reabilitacijų, daug streso, galvojant apie ateitį. Tačiau jėgų nepasiduoti suteikia pati Zojytę, kai matai, kaip ji stengiasi, kaip pergyvena, kai nepasiseka atlikti tam tikrų užduočių. Man asmeniškai teko išmokti pajungti specialią maitinimo sistemą specialiam maistui sulašinti tiesiai į pilvuką, nes Zojytė susirgo gripu ir nustojo valgyti pati“.
Kęstutis sako, kad jo paroje yra ypač mažai laiko. Mat vyras ne tik dirba, bet taip pat ir padeda Laurai rūpintis mažąja Zoe. Tiesa, vyras priduria, kad jų šeimai ypač padeda ir aplinkiniai žmonės:
„Buvau nustebintas, kiek yra gerų ir nepraradusių atjautos žmonių. Žmonių tikėjimas Zoe ir pagalba jai suteikia ir mums jėgų, optimizmo“, – sako jis.
Tėvo dienos proga Kęstutis visiems linki neprarasti optimizmo ir patirti kuo daugiau džiaugsmo, matant savo vaikų mažas ir dideles pergales. „Bei mėgautis kiekviena akimirka, būnant šeimoje“, – optimistiškai šypteli Kęstutis.
Prisidėti prie pagalbos Zoe ir sekti jos kasdieninį gyvenimą galite čia.
Ramunė-Barbora ir jos Tėtis Rimas
Keturiolikmetei Ramunei-Barborai iš Vilniaus rajono Rudaminos miestelio nuo pat gimimo teko susidurti su sunkiais gyvenimo mestais iššūkiais. Mergaitė serga reta genetine odos liga – recesyvine distrofine pūsline epidermolize. Liga su metais nevaldomai vis progresuoja, tačiau jos tėvai daro viską, kad tik pavyktų mergaitei palengvinti gyvenimą ir išvengti didžiulių skausmų.
Ramunę-Barborą aplinkiniai dažnai vadina „Vaiku drugeliu“, mat mergaitės oda yra tokia trapi, tarsi drugelio sparnai. Tačiau tą dieną, kai gimė Ramunė, jos tėtis Rimas puikiai prisimena ir šiandien:
„Vyresni vaikai jau buvo gerokai paaugę, kai gimė mūsų princesė. Jausmas buvo neapsakomas žodžiais. Vėl viskas iš naujo. Kai pirmą kartą ją pamačiau ir paėmiau ant rankų, supratau, kad tai yra kažkas nepaprasto, mielo, artimo ir be galo trapaus“, – pasakoja vyras.
Rimas sako, kad kaip Tėtis jis norėtų būti artimas draugas savo dukrai, ją paguosti, užtarti ir suprasti. Tačiau vyras neneigia, kad visas gyvenimas nuo dukters gimimo virto maksimalių išbandymų metu:
„Teko vaiką išmokti auginti kitaip. Išmokti nekreipti dėmesio į skaudžias aplinkinių replikas, gyventi ligoninėje. Išmokti džiaugtis tuo, kuo gyvena ir džiaugiasi tavo vaikas. Ramunės-Barboros stiprybė, noras gyventi ir įveikti sunkumus, skausmą skatinta nepasiduoti, judėti tik į priekį“, – jautriai kalba mergaitės tėtis ir priduria:
„Būti tėčiu dar ne viskas. Būti stipriu ir sunkumus padedančiu įveikti – jau gerai. Būti šalia savo vaiko, kai būna labai sunku, matyti skausmą ir padėti jį įveikti – iššūkis. Būti šalia, kai labiausiai esi reikalingas. Štai tokie ir yra spinduliukų tėčiai“.
Prisidėti prie pagalbos Ramunei-Barborai galite šiuo būdu: Labdaros ir paramos fondas "Drugelio Vaikas"; Sąskaita: LT607044060008318320; Įmokos kodas: 305216574.
Germanas ir jo Tėtis Jurijus
Šešiolikmečio Germano istorija yra ypač skaudi mįslė Lietuvos medikams. Mat iki pat beveik dviejų metukų buvęs sveikas vaikas, vieną dieną iš giedro dangaus susirgo cerebriniu paralyžiumi. Medikai iki šiol negali pasakyti, kas lėmė tokį Germano atkritimą, tačiau jo mama Reda ir tėtis Jurijus deda visas įmanomas pastangas, kad galėtų padėti savo sūnui gyventi bent kiek lengviau.
Pats Germano tėtis Jurijus puikiai prisimena gegužės 22-osios rytą. Būtent šią dieną prieš šešiolika metų gimė jo sūnus:
„Kilo saulė, buvo labai gražus rytas. Aš paėmiau sūnelį ant rankų ir nunešęs prie lango tariau: „Sūnau, žiūrėk kaip saulutė pasitinka tave, atėjus į šį pasaulį“. Tos laimingos dienos neįmanoma pamiršti, pripildė laime visą širdį. Germanas yra mūsų angelas, Dievo siųsta dovana, skirta mums, kad nebūtume vieniši.
Jis išmokė mus būti rūpestingesniais ir kantresniais. Sūnaus kiekviena mimika, kiekvienas žvilgsnis, kiekviena ašara ir šypsena yra pati nuoširdžiausia. Tai mūsų mieliausias, nuostabiausias gyvenimo spindulys“, – jautriai apie sūnų kalba jo tėtis Jurijus.
Jurijus sako, kad šiandien žodis Tėtis jam reiškia labai daug. Anot vyro, tėtis yra svarbiausias vaiko gyvenime, kaip ir mama:
„Būti tėvu reiškia veikti pagal savo sąžinę, įsitikinimus ir su visa atsakomybe ne tik už save, bet ir už savo šeimą. Tai dovana, bet ir atsakomybė, pasiaukojimas. Tėvas auga kartu su savo vaiku ir tėčiui tenka nuolat mokytis“, – įsitikinęs jis.
Jurijus pasakoja, kad susidūręs su išbandymais, jis įgijo naujos patirties, išmoko prisitaikyti. Germano liga šeimą privertė vertinti tai, ką turime kiekvieną dieną.
„Gyvenimas tikrai nėra lengvas. Myliu ir mylėsiu savo spinduliuką. Nepasiduoti padeda viltis, maldos, žmonių palaikymas, šeimos santarvė ir meilė“, – sako Jurijus.
Prisidėti prie pagalbos Germanui ir sekti jo gyvenimą galite čia.
Milana ir jos tėtis Danielius
Trylikametė Milana, nors jau yra paauglė, kenčia visą puokštę ligų. Mergaitės smegenyse yra pažeidimas, ją vargina simptominė generalizuota epilepsija, sunkus protinis atsilikimas, cerebrinis paralyžius, o kur dar ir gausybė kitų diagnozių.
Tačiau tą dieną, kai gimė Milana, jos tėtis Danielius prisimena kuo puikiausiai. „Tą dieną apėmė ne tik džiaugsmas, bet ir nežinomybė, baimė, kad mūsų vaikas neišgyvens“, – prisimena vyras.
Danielius pasakoja, kad jo dukrai teko ištverti nesuskaičiuojamą kiekį operacijų, trylika narkozių, o taip pat ir aplinkinių žmonių patyčias. Tačiau vyras iki šiol nei dienai nepasidavė ir visada išliko šalia savo dukros. „Nepasiduoti man suteikia jėgų viltis ir tikėjimas, o svarbiausia kantrybė“, – sako jis.
Paklausus, ką šiandien dienai Danieliui reiškia žodis „Tėtis“, vyras sako, kad šis žodis jam siejasi su atsakomybe, vaikų auklėjimu ir sveikata. Tėvo dienos proga vyras siunčia palaikymo žodžius ir kitiems tėvams:
„Linkiu kitiems tėvams nepasiduoti, apėmus sunkiems iššūkiams, nes gyvenimas turi dar daug staigmenų“, – optimistiškai kalba Danielius.
Prisidėti prie pagalbos Milanai galite šiuo būdu: Milanos Bernatovič Labdaros ir paramos fondas; Įmonės kodas: 305164394; Sąskaitos nr: LT69 7300 0101 5893 2344; Bankas: „Swedbank“ AB SWIFT/BIC kodas: HABALT22; Banko kodas: 7300; Mokėjimo paskirtis: Parama Milanai.
Mildutė ir jos tėtis Aridanas
Septynmetę Mildutę puikiai žino visi „Išsipildymo akcijos“ žiūrovai. Mildai, gimusiai su daugybinėmis galūnių displazijomis, išnirusiais abiem klubais, persuktomis pėdutėmis ir rankyčių plaštakomis, vilčių gyventi medikai nedavė ir vis kartojo: neišgyvens, nekalbės, nesėdės. Tačiau mergaitė nepasidavė. Ji ištvėrė daugiau nei dešimt operacijų, šiandien pati sėdi, moka skaičiuoti, pažįsta raides, lipdo, konstruoja ir piešia.
Jos tėtis Aridanas prisimena, kad tą dieną, kai gimė Milda, vyro akyse sužibo daug laimės ašarų, o pati sąvoka „Tėtis“ vyrui reiškia didžiulę atsakomybę ir pareigą.
„Buvo labai malonus jausmas, sunku jį išreikšti žodžiais. Tėvystė man siejasi su rūpesčiu, meile, džiaugsmu, pareiga ir atsakomybe“, - sako jis.
Pasiteiravus, kas vyrui suteikia jėgų nepasiduoti, jis tik šypteli, kad didžiausia varomoji jo gyvenimo jėga yra dukros linksmumas, energingumas ir optimizmas.
„Mane žavi jos stiprybė, noras pasiekti savo tikslą – vaikščioti, šimtą kartų per dieną pasakyti „Aš tave myliu, tėti“, – sako jis.
Tėvo dienos proga Aridanas visiems tėvams linki nenuleisti rankų ir tikėti savo vaiku. „Džiaugtis kiekvienu vaiko pasiekimu. O svarbiausia, būti tėčiais, rūpintis ir mylėti“, – linki Mildutės tėtis.
Prisidėti prie pagalbos Mildutei galite šiuo būdu: Labdaros ir paramos fondas "Būk mano draugu"; Įmonės kodas 305429526; Sąskaitos nr: LT67 7044 0600 0836 1747.
