„Orų entuziastų“ grupėje pasidalinęs sidabriškųjų debesų nuotraukomis, fotografas Marius Kunigiškis rašė: „Kosmosėlis.“
Pasak vyro, užfiksuoti žadą atimantį reginį pavyko visai neplanuotai. Jo įamžinti sidabriškieji debesys buvo pastebimi virš Baltijos jūros, Kunigiškėse, praėjus pusvalandžiui po vidurnakčio.
Kviečiame pasigrožėti užburiančiais vaizdais nuotraukų galerijoje, esančioje žemiau.
Susidaro įspūdingame aukštyje
Anksčiau naujienų portalui tv3.lt Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) klimatologas Lukas Sudvajus pasakojo, kad sidabriškieji debesys – vis dažnesnis reiškinys, matomas Lietuvoje. Įspūdinga ne tik jų išvaizda, bet ir aukštis, kuriame kybo.
„Sidabriškieji debesys ir skiriasi, ir yra panašūs į įprastus debesis. Kaip ir kiekvienai debesų formai, jiems reikalingi vandens garai bei kondensacijos branduoliai – kietų arba skystų dalelių, ant kurių formuojasi ledo kristalėliai, pavyzdžiui, dulkės.
Tačiau pagrindinis skirtumas nuo kasdien matomų debesų yra jų slūgsojimo aukštis, kuris tikrai įspūdingas – net 80 kilometrų, kai kosmoso riba laikomas 100 kilometrų aukštis. Tokiame aukštyje įprastai vandens garų būna itin mažai“, – aiškino L. Sudvajus.
Tačiau tiksliai paaiškinti, kaip susidaro šie debesys, nėra lengva – mokslininkai dar neišsiaiškino, kaip jie susidaro, tačiau yra keletas hipotezių:
„Klausimų mokslininkams kelia būtent garų atsiradimas tokiame aukštyje. Manoma, kad susidarius palankioms sąlygoms garus į tokį aukštį pakelia aukštuminės oro tėkmės, taip pat garų gali atsirasti ir raketų paleidimo metu.
Egzistuoja hipotezė, kad reikalingas vanduo ir kitos dalelės išsiskiria cheminių reakcijų metu. Vis dėlto, tikslus susidarymo mechanizmas nėra išaiškintas iki galo.“
Pastebimi vis dažniau
Mūsų šalyje šį reiškinį galime stebėti vasarą, dažniausiai – birželio-liepos mėnesiais, tačiau kartais sidabriškuosius debesis galime pastebėti ir anksčiau, dar gegužę, ir rugpjūtį.
„Lietuvoje šiuos debesis galime stebėti vasaros metu, daugiausia birželį ir iki liepos vidurio, bet gali pasitaikyti gegužę ar rugpjūtį, kadangi tuo metų laiku dienos būna pačios ilgiausios ir dėl Lietuvos geografinės padėties, saulė nakties metu nusileidžia vos žemiau horizonto ir jos švytėjimas nepasiekia stebėtojo, bet apšviečia taip aukštai esančius debesis. Paprastai didžiausia tikimybė šiuos debesis pamatyti būna nuo vidurnakčio iki 3 valandos ryto“, – pasakojo LHMT klimatologas.
Kaip dažnai šis reiškinys matomas Lietuvoje, statistikos nėra, tačiau L. Sudvajus sako, jog klimato kaita ir kita žmogaus veikla, tokia kaip kosmoso tyrinėjimai, lemia sidabriškųjų debesų padažnėjimą:
„Subjektyviai susidaro įspūdis, kad Lietuvoje šie debesys dažnesni nei, pavyzdžiui, prieš 10 metų, tačiau ši tendencija gali būti nulemta ir dažnesnio gyventojų žvalgymosi į dangų bei geresnių galimybių paprastu telefonu tokus debesis fiksuoti ir vaizdais dalintis internete.“
