„Geras! Piltuvas! Matai? Va, danguje. Šiandien dvidešimt šešta, Pakruojis, piltuvas darosi! Bet kiek išilgėja jis!“ – vaizdo įraše emocijomis dalinosi Asta.
Moters įamžinta akimirka pasidalino ir „Orai ir klimatas Lietuvoje“, kurie pakomentavo, kad tai – piltuvinis debesis:
„Užfiksuota dar viena viesulo užuomazga – piltuvinis debesis (angl. funnel cloud). Iki žemės ir vėl nenusileido.
Lietuvoje sausumos viesulams (angl. landspout) susiformuoti dažniausiai pritrūksta energijos. Kol kas.“
Šiltojo laikotarpio reiškinys
Anksčiau naujienų portalui tv3.lt Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas, klimatologas dr. Donatas Valiukas, aiškino, kad vasarą oro sąlygos palankios formuotis viesulams, o toks reiškinys šiltuoju metų laiku – visiškai normalus.
„Tai šiltojo laikotarpio reiškinys – reikalinga šiluma, reikalinga šilto ir šalto oro sandūra ir kad būtų drėgmės, paprastai būna audros debesys. Viesulai kažkur nuo gegužės vidurio yra normalu, o vasaros laikotarpis – birželis, liepa, rugpjūčio pirma pusė – tai yra normalu. Dabar ilgai kaitina saulė, vyksta konvekcija, todėl susidaro viesulai“, – aiškino dr. Donatas Valiukas.
Viesulas susidaro susidūrus šiltam ir šaltam orui, tačiau svarbiausias aspektas jam susiformavus – jis pasiekia žemės paviršių ar ne. Viesulo piltuvui nusileidus iki žemės paviršiaus, padaroma nemenka žala, tačiau dažnai susidaro tik viesulo užuomazgos, kurios žemės nepasiekia.
„Pats susidarymo principas – susiduria šiltas ir šaltas oras, yra nestabili atmosfera, todėl gaunasi toks susisukimas. Virš vandens susiformuoja netgi dažniau nei virš sausumos. Didžiausia žala, jei viesulas, jo piltuvas, nusileidžia iki žemės paviršiaus. Jei jis nenusileidžia, žalos nėra.“
Klimatologo teigimu, šis reiškinys nėra toks retas – jį galima pamatyti kone kasmet, tačiau kartais viesulai matomi taip trumpai, jog jų užfiksuoti galima ir nespėti.
„Gali ir kiekvienais metais pamatyti, ne visada pamatom, nes kartais jie labai trumpai išsilaiko, priklausomai nuo to, kiek jis išsivysto. Kartais galima pamatyti, kaip jis vystosi, kartais išsivysto, bet tokių nuotraukų kone kiekvienais metais galima pamatyti. Dabar ir galimybės leidžia, mobilūs telefonai, pakankamai geros kokybės nuotraukos“, – kalbėjo specialistas.
Artimiausi orai
Orus Europos vakaruose ir centre lems aukšto slėgio sritis, šiaurėje ir rytuose slėgis bus žemas. Nuo Baltijos iki Adrijos taip pat ir kitur pietuose bus saulėta, kitur dangų dengs įvairaus storio debesys. Didžiojoje žemyno dalyje orai bus šilti ar net karšti, Rytų Europoje bus debesuota, lietinga, todėl ir vėsiau nei kitur.
Praėjusią naktį dalis Lietuvos sulaukė gana gausaus lietaus. Vietomis bus lietaus iš pavienių debesų. Kai kur gali palyti smarkokai ir su perkūnija. Apie vidurnaktį lietus liausis, dangus giedrysis. Rytas bus saulėtas, vėliau vėl daug kur nupils trumpas vasariškas lietus su perkūnija.
Oro temperatūra artimiausią naktį atvės visur daugmaž vienodai, paryčiais vyraus 14–16 laipsnių šilumos, tiktai prie pat jūros bus apie 17–19 laipsnių. Oras šils iki 24–26 laipsnių šilumos, bet kur bus lietinga, gali būti keliais laipsniais vėsiau.
„Kitaip tariant, artimiausią parą – įprastos lietuviškos vasaros orai“, – sako sinoptikas Naglis Šulija.
Penktadienio naktį lietaus tikimybė menka, bet vietomis suboluos rūkas. Dieną kai kur trumpai palis. Naktį atvės iki 13–15, dieną šils iki 25–27, prie jūros 20–22 laipsnių šilumos.
Šeštadienį daug kur palis, vėl vietomis su perkūnija. Naktį atvės iki 14–16, dieną šils iki 22–24 laipsnių šilumos. Lietaus bus ir sekmadienį.
„Ką gi, Lietuvoje – įprasta lietuviška vasara“, – pastebi N. Šulija.
