Lietuvoje keičiasi vestuvių mados: štai ko nebenori jauni lietuviai

18 metų vestuvių planavimo patirtį turinti Inga Klimienė naujienų portalui tv3.lt sutiko papasakoti, kuo išskirtinės yra „Z“ kartos atstovų vestuvės, kodėl jie retai kada renkasi tuoktis bažnyčioje bei kokią sumą šios kartos atstovams reikėtų pasiruošti įdėti į vokelį į šventę pakviestiems svečiams.

„Galima sakyti, kad per pastaruosius 4-5 metus pastebimai pradėjo tuoktis „Z“ karta, t. y. 25-28 metų vestuvininkai. Natūraliai dėl to yra jaučiamas pakitęs požiūris į vestuves ir jų planavimą.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Masiškai plinta nuotakos ir tėčio vaizdo įrašas: sunku sulaikyti ašaras

Nuotaka skyrybų prašymą pateikė 48 val. po vestuvių: giminė šokiruota

Pamačius, ką iš močiutės vestuvinės suknelės padarė nuotaka, pakraupo: parodė visiems

„Z“ karta – tai žmonės, užaugę skaitmenizacijos laikais, socialiniams tinklams išgyvenant savo aukso amžių. Tai jaunų žmonių karta, aktyviai keičianti nusistovėjusias normas, kurianti naują socialinę lygybę.

Šie žmonės vertina lygybę, atvirumą, socialinį teisingumą bei siekia kurti pasaulį, kuriame kiekvienas žmogus jaustųsi priimtas nepaisant savo lyties, orientacijos ar įsitikinimų“, – pasakojo I. Klimienė.

Didelės vestuvės – atgyvena

Prakalbus apie šių laikų vestuvių skirtumus lyginant su ankstesniąja karta, vestuvių planuotoja pasakojo, kad, visų pirma, skiriasi šių jaunųjų požiūris į vestuves. Anot jos, „Z“ karta žvelgia į vestuves kaip į pasirinkimą, o ne būtinybę.

„Z“ kartai svarbiausia – meilė ir tarpusavio ryšys, o ne formalumai. Vestuvės – ne dėl tradicijų, o dėl poros jausmų. Jiems svarbu, kad šventė atspindėtų jų vertybes, asmenybę ir santykių istoriją, todėl atsisako ilgų vestuvinių ceremonijų bažnyčioje ir pasirenka civilines ar net neformalias priesaikos ceremonijas gamtoje“, – atskleidė ji.

Dar vienas įdomus aspektas apie šių dienų vestuvininkus – atgyvena tampa dideli pobūviai. Pasak I. Klimienės, daugiau nei šimtą svečių talpinančių vestuvių šios poros nesirenka. Atvirkščiai – „Z“ karta renkasi pobūvius su maksimaliai 30 žmonių šventėje.

Anot jos, tokiu būdu jie renkasi kokybę vietoje kiekybės. Ji pridėjo, kad „Z“ karta taip pat neretai pasirenka itin intymias vestuves – tik dviese arba su keliais draugais.

„Vietoje prabangių pobūvių „Z“ karta renkasi ekonomiškas, bet jaukias vestuves. Jie nenori arba nesupranta, kodėl reikėtų išleisti tūkstančius per vieną dieną.

Kita vertus, būdami estetikos mylėtojais, jie negaili tūkstančių „Instagram“ nuotraukoms, o kartais tai netgi tampa svarbiau už pačią ceremoniją: fotogeniškos vietos, natūralus apšvietimas, unikalios detalės. Tad profesionalūs fotografai ir vaizdo įrašai – privalomi, kad prisiminimai būtų kokybiški“, – pasakojo ji.

Vis rečiau tuokiasi bažnyčioje

Dar vienas vestuvių planuotojos pastebėjimas – šiuolaikiniai jaunieji vis rečiau renkasi santuoką bažnyčioje. Jos teigimu, tai susiję su požiūriu į partnerystę ir vestuves.

„Tai, kad sužadėtiniai nesirenka tuoktis bažnyčioje, pastebėjau maždaug prieš penkerius metus. Tada maniau, kad tai laikina, bet situaciją ėmiau stebėti.

Šiandien akivaizdu, kad „Z“ karta, vertinanti savo autentiškumą ir asmeninę saviraišką, tradicinės ceremonijos bažnyčioje visgi bus linkę atsisakyti“, – pasakojo ji.

Paklausta, kokiais kitais būdais jaunoji karta renkasi tuoktis, I. Klimienė tikino, kad vestuvininkai ieško savų alternatyvų. Ji atskleidė, kad tokios alternatyvos turi atspindėti pačią porą ir jų partnerystę, todėl neretai pasirenkamos neformalios ceremonijos.

„Jie ieško alternatyvų ir būdų, kaip išreikšti savo įsipareigojimus, siekdami, kad tai atitiktų jų pačių vertybes ir gyvenimo būdą. Dėl to dažniau renkasi civilines santuokas arba apskritai atsisako oficialių įsipareigojimų, teikdami pirmenybę partnerystėms be formalumų“, – atskleidė vestuvių planuotoja.

Paklausta, dėl kokių priežasčių „Z“ karta vis rečiau tuokiasi bažnyčioje, ji pasakojo, kad šios kartos atstovai vertina saviraišką bei laisvę rinktis.

Pasak jos, tradicinės santuokos formatas, o ypač laikantis griežtų bažnytinių taisyklių, jaunajai kartai atrodo pernelyg varžantis. Ji pridėjo, kad santuokai bažnyčioje reikalingi Krikšto ir Sutvirtinimo sakramentai, kurių dažnas šios kartos atstovas neturi.

„Reiktų nepamiršti ir dar vieno fakto – dažnas „Z“ kartos atstovas kritiškai vertina bažnyčios poziciją LGBTQ+ klausimais, moterų teisėmis bei kitais socialiniais aspektais, dėl to atsisako remti instituciją, kurios vertybės neatitinka jų pačių“, – svarstė I. Klimienė.

Kokią sumą reikėtų dovanoti jauniesiems?

Prakalbus apie svečių dovanas, nešamas į jaunosios kartos vestuves, I. Klimienė pasakojo, kad įprastai tokia dovana tampa vokelis su tam tikra pinigų suma jame. Pasak jos, tokiu būdu jaunieji gali patys išsirinkti, kaip norėtų panaudoti svečių atneštą dovaną.

„Lietuvoje piniginės dovanos vestuvių proga yra įprasta tradicija, nes jos suteikia jaunavedžiams galimybę patiems nuspręsti, kaip geriausiai panaudoti gautas lėšas“, – paaiškino specialistė.

Paklausta, kaip nustatyti sumą, kurią reikėtų įdėti į vokelį, ji pasakojo, kad vertėtų atsižvelgti į tai, kiek jaunieji gali išleisti kiekvieno svečio maitinimui bei kitiems kaštams.

„Nerašyta taisyklė sako, kad svarstant, kiek pinigų dovanoti, šventės svečiui reikėtų atsižvelgti į maitinimo, apgyvendinimo kaštus šventėje – bent jau tokio dydžio dovana turėtų būti“, – pasakojo specialistė.

Ji pridūrė, kad artimesni giminaičiai įprastai eidami į vestuves dovanoja didesnes sumas pinigų. Pasak jos, įprastai tai – tėvai, liudininkai.

„Žinia, kad „Z“ karta vertina asmeniškumą, tvarumą ir unikalumą, todėl ateityje yra tikėtina, kad jaunieji vis dažniau vertins dovanas, atspindinčias šias vertybes.

Pavyzdžiui, rankų darbo dekoratyvinius dirbinius, meno kūrinius ar kitas unikalias dovanas, kurios gali tapti labiau prasmingos nei tradicinės. Bet kokiu atveju, svarbu atsižvelgti į konkrečios poros poreikius ir pageidavimus, nes tada dovana bus tinkama ir prasminga“, – baigė pokalbį vestuvių planuotoja.