Diskusija apie „bažnytines skyrybas“ užvirė socialinio tinklo grupėje, kai viena moteris pasiskundė, kad jos vyras reikalauja skirtis būtent bažnytiniame tribunole, o ne teisme.
„Norėčiau išsiskirti kuo greičiau, tačiau vyras teisme skirtis nenori sakydamas, kad mus bažnyčia sutuokė, tegul ji ir skiria. Tik nežinau, nuo ko pradėti. Kiek laiko tai užtruks, kiek kainuos?“ – teiravosi ji.
Naujienų portalo tv3.lt kalbinti specialistai atskleidė, kad tokių skyrybų trukmė bei kainos gali skirtis ir 50 ar daugiau kartų.
Skyrybų ir santuokų skaičius Lietuvoje
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, santuokų skaičius Lietuvoje kasmet mažėja. O skyrybos sudaro vis didesnę dalį santuokų.
Jei anksčiau per metus susituokdavo 15–17 tūkst. porų, tai pastaraisiais metais šis skaičius jau nesiekė 14 tūkst.
O pernai buvo vos 13,3 tūkst.
Kalbant apie skyrybas, jų skaičius Lietuvoje yra labai pastovus ir pastaruosius 5 metus svyruoja tarp 7,2 tūkst. ir 7,8 tūkst.
Taigi, galima sakyti, kad vidutiniškai kas antra susituokusi pora galiausiai išsiskiria.
Ir, jei atrodo, kad surengti vestuves kainuoja, tai skyrybos gali būti dar brangesnės. Tiesa, tai priklauso nuo skyrybų būdo ir nuo to, kaip labai nesutaria nenorintys būti vyru ir žmona.
Kiek atsieina bažnytinės santuokos anuliavimas?
Vilniaus arkivyskupijos tribunolo oficiolas, kunigas Vytautas Brilius skaičiavo, kad per metus į Vilniaus arkivyskupijos tribunolą dėl santuokos anuliavimo dažniausiai kreipiasi mažiau nei 100 porų.
„Viso proceso auka yra 200 eurų. Jei žmogus negali, tai prašome argumentuoti ir parašyti prašymą, kad atleistume jį nuo dalies ar visos tos aukos. Būna tokių atvejų.
Kad daugiau paliktų pasitaiko gal kelis kart ar vieną kartą per metus. O, kad būtų nepatenkintų dėl aukos, pasitaiko daugiau“, – neslėpė kunigas.
Anot jo, žmonės įsivaizduoja, kad bažnyčia turėtų juos aprūpinti, nors prie jų santuokos anuliavimo proceso dirba tokie patys kvalifikuoti tribunolo teisėjai:
„Mes nemanome, kad tai yra daug, jeigu palygini, kiek visas procesas kainuotų pas advokatą, rašant pareiškimą, kreipiantis į teismą. Bet kai kurie iš karto iš principo būna nepatenkinti.“
Kiek kainuoja skyrybos teisme?
Anot advokato Dainiaus Židanavičiaus, bažnytiniame tribunole išimtiniai yra sprendžiamas tik bažnytinės santuokos anuliavimo klausimas, o nutraukiant santuoką civiline tvarka sprendžiami ir turtiniai, skolų, vaikų išlaikymo, ir kiti klausimai.
Advokatas atkreipė dėmesį – jei sutuoktiniai neturi vaikų, kartu įgyto turto ar skolų, išsiskyrimas yra paprastesnis ir atsieina mažiau, kadangi galima eiti pas notarą ir, nesant ginčui, išlaidos apims tik notaro paslaugas, kurios gali siekti kelis šimtus eurų.
Jeigu pora turi nepilnamečių vaikų, net skiriantis taikiai procesas keliasi į teismą ir skyrybų dokumentus rengia advokatai. Taigi kaina gali svyruoti nuo kelių šimtų iki maždaug 1 tūkst. eurų.
Jeigu ginčas vyksta pirmosios instancijos teisme, egzistuoja daug ginčo klausimų, kurių nepavyksta išspręsti taikiai, teisinių paslaugų kaina apytiksliai prasideda nuo 4 tūkst. eurų, o užsitęsus bylinėjimuisi nesunkiai gali viršyti ir 10 tūkst. eurų.
„Papildomai nutraukiant santuoką ginčo tvarka yra mokamas žyminis mokestis valstybei, priklausomai nuo ieškinio sumos ir keliamų reikalavimų. Procese taip pat gali kilti dokumentų vertimo, turto vertinimo, ekspertizės išlaidos“, – vardijo D. Židanavičius.
Kokiais atvejais anuliuojama bažnytinė santuoka
V. Brilius pabrėžė, kad bažnytinė santuoka negali būti panaikinama ar išardoma jokiais atvejais – ji gali būti tik anuliuojama, t. y. pripažinta, kad santuoka jau buvo sudaryta negaliojančiai.
Pašnekovas vardijo, kad santuoka gali būti pripažinta negaliojančia dėl įvairių teisinių dalykų. Pvz., jei porą sutuokė bažnyčios tarnautojas, neturintis tam teisės ir leidimų.
Arba vienas iš sutuoktinių nebuvo krikštytas – tokiu atveju be specialaus vyskupo leidimo tokia santuoka irgi negaliotų.
Kunigo teigimu, bažnytinė santuoka gali būti anuliuojama ir dėl pačių sutuoktinių. Pvz., jeigu:
- besituokiantis asmuo buvo netinkamo amžiaus (nepilnametis);
- tarp sutuoktinių yra giminystės ryšys;
- vienas iš sutuoktinių turi negalią gyventi šeimyninį gyvenimą (psichinė negalia, lytinė impotencija);
- santuoka buvo sudaryta dėl baimės, išorinės prievartos ar pan.;
- vienas iš sutuoktinių yra nepajėgus vykdyti esminių santuokos pareigų (pvz., turi priklausomybę alkoholiui ar narkotinėms medžiagoms, nesutinka susilaukti vaikų).
V. Brilius paminėjo, kad bažnytinė santuoka gali būti pripažinta negaliojančia ir dėl neištikimybės, tačiau ne visais atvejais.
„Jei žmogus jau sudarydamas santuoką atmeta ištikimybę, nepripažįsta jos kaip vertybės, būna neištikimas ir prieš santuoką, ir po jos, tada santuoka yra negaliojanti.
Tačiau, jeigu žmogus sudarydamas santuoką ketino laikytis ištikimybės, ją pripažino kaip vertybę, kelis metus po santuokos buvo ištikimas ir tik po kurio laiko tapo neištikimu, tada santuoka vis tiek galioja“, – aiškino Vilniaus arkivyskupijos tribunolo oficiolas.
Kiek trunka skyrybų procesas
Pasak V. Briliaus, santuokos anuliavimo procesas trunka labai įvairiai, priklausomai nuo tribunolo pajėgumų, teisėjų užimtumo ir kaip pasiseka atlikti sutuoktinių apklausas.
„Būna, kad ieškome, kviečiame liudininkus, juos ne iš karto surandame. Būna, kad jie gyvena kitame Lietuvos gale ar užsienyje, atvyksta tik už pusės metų. Prašome, kad apklausas atliktų tribunolas kitoje šalyje. Taip ir užsitęsia.
Bet, jei normaliai, tai beveik visada per metus išsisprendžia, retai kada ilgiau negu metus trunka. Tačiau greičiau nei per 3–4 mėn. praktiškai niekada nebūna“, – komentavo jis.
Tuo metu D. Židanavičius skaičiavo, kad trumpiausiai trunka notarinis santuokos nutraukimas (1 diena).
Kiek ilgiau trunka teisminis santuokos nutraukimas bendru sutikimu (apie 2 mėn., terminą skaičiuojant nuo dokumentų teismui pateikimo iki sprendimo įsiteisėjimo).
„Vidutiniškai skyrybų byla ginčo tvarka pirmos instancijos teisme trunka apie 1–1,5 metų. Ilgiausiai trukęs skyrybų procesas tęsėsi apie 5 metus“, – vardijo advokatas.
Klausimynai ir kiek santuokų anuliuojama
V. Briliaus aiškinimu, ateidamas į tribunolą žmogus jau turi žinoti, kokiu pagrindu jo santuoka galėjo būti negaliojanti.
Tuomet jis turi kreiptis pas auditorių, kur gauna tam tikrą klausimyną, padedantį lengviau suformuluoti galimus santuokos negaliojimo pagrindus, ir tada pasikonsultuoja.
Kunigo teigimu, dalis žmonių pamato, kad nėra šansų, jog santuoka bus pripažinta negaliojančia, ir prašymo neduoda. Kai kurie paduoda prašymą, tačiau jį peržiūrėjęs tribunolas neranda jokio pagrindo ir prašymo nepriima.
„Tiksliai negaliu pasakyti, bet apie 80 proc. porų, kurių prašymus priimame, pripažįstame, kad jų santuoka buvo negaliojanti. 20 proc. ar mažiau pripažįstame, kad santuoka vis dėlto yra galiojanti.
Tačiau, jei žmogus yra nepatenkintas tribunolo sprendimu, jis gali pateikti prašymą, tik kitu pagrindu“, – kalbėjo V. Brilius.
Jis pridūrė, kad to paties asmens bažnytinė santuoka gali būti anuliuojama ne vieną kartą. Kadangi, jei tribunolas pripažįsta, kad santuoka negalioja, žmogus turi teisę sudaryti kitą sakramentinę santuoką, kuri vėlgi dėl kokių nors priežasčių gali būti negaliojanti.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
