Su tuo susidūrė vilnietė Greta, kuri papasakojo, kad dirba mėgstamą darbą, tačiau uždirba nedaug – apie 1 tūkst. eurų į rankas. Taigi mėnesio gale, įskaitant įvairias išlaidas ir vaikams, tenka pragyventi vos su keliais eurais arba prašinėti vyro, kad jų pervestų.
Anot moters, jos vyras uždirba apie 4–5 tūkst. eurų, taigi sau gali leisti ir skaniai pavalgyti pietus kavinėse, ir nusipirkti brangesnių drabužių, laikrodžių, ir paišlaidauti linksminantis su draugais.
Tačiau bendros sąskaitos su žmona jis turėti nesutinka – esą nemato tam prasmės. Greta dėl to jaučiasi prastai, nes nuolat reikia taupyti, o kaskart prašyti pinigų iš vyro kavinei, rūbams ar pramogoms jai nemalonu:
„Taip išeina, kad bendrai šeima gyvena tikrai gerai ir pinigų turi, tačiau realiai jų turi tik vyras. Ar yra kokių nors išeičių iš tokios situacijos?“
Atskiros sąskaitos – finansinė neištikimybė?
Šiaulių banko privačių klientų paslaugų vadovė dr. Dalia Kolmatsui neslėpė, kad aptariama situacija – labai sudėtinga ir galimai turėtų būti aptariama psichologo kabinete.
Vis tik ji nurodė, kad tokiu atveju reikėtų skatinti antrą pusę atvirai kalbėtis apie esamą šeimos finansinę situaciją, gaunamas pajamas, patiriamas išlaidas ir bendrus tikslus, kadangi santuokoje abipusis pasitikėjimas ir atvirumas yra labai svarbūs.
D. Kolmatsui atkreipė dėmesį, kad situacija, kai vienas sutuoktinis nuo kito sutuoktinio slepia savo pajamas ar išlaidas, yra vadinama „finansine neištikimybe“, kai nėra pasitikėjimo tarp sutuoktinių, atsakomybės vienas už kitą ir bendrą šeimą.
„Šeima – tarsi sukurta, bet finansiškai kiekvienas sutuoktinis gyvena atskirai. Reikia įvertinti, kad gyvenime gali būti įvairių situacijų, kai daugiau uždirba vienas ar kitas sutuoktinis, vienas sutuoktinis serga ar laikinai negali dirbti.
Todėl visos šeimoje gaunamos pajamos turėtų būti apskaitomos bendrai, taip pat aptariami šeimos trumpalaikiai ir ilgalaikiai tikslai“, – dėstė Šiaulių banko atstovė.
Iš sutuoktinio galima reikalauti daugiau pinigų
Advokatų kontoros „Exproma“ vadovaujantis partneris, advokatas Edmundas Mikučiauskas primena – jeigu sutuoktiniai ikivedybine ar povedybine sutartimi nėra susitarę kitaip, jų pajamos ir turtas priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise:
„Tai reiškia, kad sutuoktinės teisės naudotis ir disponuoti sutuoktinio uždirbtais pinigais yra tokios pat, kaip ir sutuoktinio teisės naudotis ir disponuoti sutuoktinės uždirbtais pinigais. O šie bendri pinigai yra naudojami bendru sutarimu.“
Anot jo, galioja prezumpcija, kad vienas iš sutuoktinių, disponuodamas piniginėmis lėšomis, daro tai turėdamas kito sutuoktinio sutikimą.
Jeigu vieno iš sutuoktinių netenkina tai, kaip ir kam antra pusė leidžia jo (bendrus) pinigus, jis gali kreiptis į teismą, prašydamas taikyti įvairius teisių gynimo būdus, atsižvelgiant į tai, koks yra nesutarimas.
Pvz., jeigu sutuoktinis per daug išlaidauja, teismo galima prašyti nustatyti apribojimus tam tikroms išlaidoms.
E. Mikučiauskas pridūrė, kad yra galima ir priešinga situacija – kad teismas nustatytų, kiek turtingesnis sutuoktinis turi skirti lėšų tam tikroms išlaidoms (bendrų įsipareigojimų vykdymui, būsto remontui, būsto įsigijimui, maistui, kt.) ir netgi pramogoms:
„Kai lėšų pakanka būtiniems šeimos poreikiams tenkinti, sąžiningumo ir lygiateisiškumo principas reikalauja, kad žmona pramogoms galėtų leisti ne mažesnę dalį bendrų lėšų, nei vyras.“
Kada privers atidaryti bendrą sąskaitą
Pasak advokato, jeigu lėšų bendrasavininkas savo sutuoktiniui neteikia informacijos apie savo pajamas ir išlaidas, teismo galima prašyti įpareigoti tokią informaciją teikti.
„Jei ginčas yra daug gilesnis, tuomet galima prašyti teismo tam tikram laikui nustatyti bendrų lėšų naudojimo tvarką arba įpareigoti atidaryti bendrą sąskaitą.
Visa tai nebūtų lėšų priteisimas, o bendrų lėšų naudojimo tvarkos nustatymas, nes santuokoje lėšos yra bendros – ginčas kyla tik dėl jų naudojimo tvarkos“, – pridūrė E. Mikučiauskas.
Jis pastebi, kad tokie ginčai yra reti, kadangi galimai vis dar vyrauja primityvus požiūris, kad „tai, ką aš uždirbau, yra mano“.
Advokatas paminėjo, kad bet kokiu atveju teismas, spręsdamas ginčą dėl bendrų lėšų naudojimo, visų pirma aiškinsis būtinuosius šeimos poreikius, kurie prasideda nuo vaikų poreikių.
Kaip poroje dalytis pinigais, kad nebūtų pykčių?
Pasak D. Kolmatsui, šeima turėtų valdyti savo finansus per bendrą biudžetą, kuris gali būti sudaromas per „Excel“ ar kitas programėles. Ir visai nesvarbu, ar tai yra bendra sutuoktinių sąskaita, ar finansai valdomi iš atskirų sąskaitų.
Anot jos, yra svarbu išdrįsti pasidalinti, kiek pinigų buvo išleista impulsyviems pirkiniams, planuoti, kiek pajamų turėtų būti skirta būtinosioms, nebūtinosioms išlaidoms ir taupymui / investavimui, ar tai atitinka 50/30/20 taisyklę.
„Taip pat biudžete gali būti numatyta, kokią pajamų dalį kiekvienas sutuoktinis pasilieka savo reikmėms, hobiams, pomėgiams ir pan. Dažnai šeimos dalina išlaidas per pusę, bet ši taisyklė galioja, kai abu uždirba panašiai.
Labai dažnai šeimoje vienas uždirba daugiau, kitas – mažiau, todėl bendrai per abu šeimos narius turėtų būti skaičiuojamos bendros pajamos, taip pat vertinamos bendros išlaidos ir numatomi trumpalaikiai bei ilgalaikiai taupymo tikslai“, – kalbėjo Šiaulių banko atstovė.
Ji pridūrė, kad taip pat vertėtų nusistatyti, kokią sumą viršijančius pirkinius reikėtų aptarti bendrai šeimoje.
„Yra svarbu apibrėžti bendro turto įsigijimo principus, jo nuosavybės pasidalinimą, numatyti povedybinę sutartį.
Nes mažiau uždirbantis sutuoktinis gali smarkiai finansiškai nukentėti, jei tokia šeima iširs“, – akcentavo D. Kolmatsui.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
